10 geriausių 2018 metų albumų šiai dienai (pagal kult.lt)

Daug, daug, daug naujos muzikos perklausiau. Daugybės ilgai lauktų naujų garsų sulaukiau ir likau nusivylęs (kaip, tarkim, B. Fleischmann, Nightmares On Wax, Moby, Chris Carter, u-Ziq), bet perlais nelauktai pabiro iš kitur. Tie kas sekate Kultūrnamį giliau ir pasitikite mano skoniu – tie pakaifuos su, manau ir tikiuosi, beveik viskuo šiame tope. Bet topas gana eklektiškas, skonis visų įvairus, tad atraskite šiaip ar taip kažką artimo!

1.  Nils Fahrm „All Melody“

Nils Fahrm tai Berlyne gimęs ir kuriantis kompozitorius, muzikantas ir prodiuseris, kuris itin subtiliai derina elektroniką su akustiniais instrumentais bei vokalais. „All Melody“ – tai 9-tas jo albumas, kuris tiesiog smeigia savo nevienpusiškumu. Jis – gūdžiai atmosferinis, bet ne tamsus. Jis – nėra lengvas, bet ir jokiais būdais ne depresyvus. Jį klausant – jauti išjaustumą kiekvienai detalei ir tiesiog atmosferinę bei lyrišką melodiją. Atgaivą ir sielos atsinaujinimą. Nuostabus darbas.

     

2. Alva Noto „Unieqav”

Dar vienas vokietis. Ne paslaptis, kad jo vardas yra Carsten Nicolai, o jog jis kuria monumentalius darbus su tokiais legendiniais kaip Blixa Bergeld, Ryuichi Sakamoto ar Ryoji Ikeda ir kitais, manau, žino visi. Šis darbas? Nestebina. Kodėl? Nes, o kada Alva Noto blogai varė (čia juk aiški aksioma). Tad va taip paprastai, be skambių lozungų ar ditirambų aprašoma antra topo vieta. Kietas, sodrus ir matematikai kalantis darbas.

 

3. Kronos Quartet & Laurie Anderson „Landfall“

O čia jau – daug emocijų. Ne paslaptis, kad Laurie Anderson Spalio 10 koncertuos Vilniuje, Kongresų Rūmuose. O šis, šios legendinės, iš Amerikos kilusios avangardistės darbas, su irgi legendiniu Kronos Quartet styginių kvartetu yra, kaip sako nelietuviai – hands down. Manau, šio albumo atveju, jį būtina klausyti vinilo pavidalu. Su žvake, smilkalu, arbata ar vynu, ar dar kitais ritualiniais aksesuarais, ir būti giliai pasinėrus. Filosofija, psichodelika, išmintis ir, minėta, pati stipriausia emocija.

 

4. Anna von Hausswolff „Dead Magic”

Anna von Hausswolff tai iš Švedijos, Gothenburgo kilusi atlikėja, kuri savo kūryboje derina tiek gitaras, tiek mušamuosius, tiek fortepijoną ir… Pačius tikriausius vargonus. Ir viso to išdava – depresyvu, klampu, vietomis jaučiama ir nemažai pykčio bei, bent man, labai gilu. Būtinai paklausykit pirmadienį po darbo, kada nervina pozityvūs garsai.

 

5. Biosphere „The Hilvarenbeek Recordings”

Norvegas Geir Jenssenas yra ambient muzikos vienas iš flagmanų bei tikriausia legenda. Ir kaip ir Carsten Nicolai atveju – savo darbais – nieko nebestebina. Geriausia prasme. „The Hilvarenbeek Recordings” gali klausyti štai tokio saulėto oro vakarais po darbo ir jausti malonų atsipalaidavimą. Jis – subtiliai įtraukia savo verpetais. Albumas šviesus ir malonus, bet ne kažkoks ten easy listening. Jis tuo pačiu ir, kaip priklauso Biosphere – gūdus, bet labiau misteriškai ar, banaliai išsireiškus – atmosferiškai.

 

6. Poppy Ackroyd „Resolved“

Wikipedijoje apie Poppy Ackroyd – jokio įrašo. Nėra aiškus net koks jos amžius, tik suradau, kad tai iš Londono kilusi ir jauna (sprendžiant iš nuotraukos) kompozitorė, kurios debiutinis DVD albumas pasirodė 2012-ais metais. „Resolved“ ji išleido po Bjork leidyklos „One Little Indian“ vėliava ir tai nemažais pasako. Ir jame – daug gilaus, mergaitiškai, bet visiškai nebanalaus, o subtilaus ir gilaus jautrumo. Violončelės, pianinas ir vos juntama elektronika. Labai, labai gražu ir tinkama šių dienų nuotaikoms, kurias diktuoja pasakiškas oras!

 

7. Gwenno „Le Kov“

Gwenno Mererid Saunders tai lygiai vieneriais metais už mane vyresnė (gimusi 1981 05 23) electropop / indie pop atlikėja iš Welso. Ji muzikaliai debiutavo visai neseniai – 2015-tas metais. O „Le Kov“ – patiks toms (ir tiems), kas mėgsta visišką lengvumą. Kaip koks pūkelis ar smilga, gaiviai blaškoma pavasarinio vėjo.

 

8. Yakamoto Kotzuga „Slowly Fading”

Elektroninės muzikos freakas iš Japonijos? Stebėkit – Giacomo Mazzucato, Venecija, Italija, 1994 gimimo. Kompozitorius, kuris jau spėjo pasižymėti kaip garso takelių dokumentiniams filmams bei instaliacijoms ir dar reklaminių klipų kūrėjas. Pirmas jo albumas „Unusually Nowhere“ pasirodė 2015-tais, o jo, kaip ir „Slowly Fading“ garsai patiks tiems, kuriems patinka tokie atlikėjai kaip Plaid, Tycho, Lone, Legowelt ir su kuriais jis, užsitarnavęs vardą, spėjo pasidalinti bendra scena grojant gyvai.

 

9. Hailu Mergia „Lala Belu“

Hailu Mergia tai Etiopijos jazz ir funko legendų legenda. Daug apie jį rašyti būtų galima, bet esmė, kad „Lala Belu“ – tai pirmas šio kūrėjo albumas po 20 metų kūrybinės pertraukos. Pianino romantiški reveransai, plaukioti lyg gaivioje jūroje verčiantys akordeono romansai, jazzovai minkštas bosas, laisvės jausmą dovanojantys perkusinės lėkštutės. Žodžiu, vasara, broliai ir seserys!

 

10. Mumiy Troll „VOSTOK X SEVEROZAPAD”

Smagu, iš man geriausią šiuolaikinę (rock) muziką kuriančių rusų, pagaliau gauti dėmesio vertą darbą. „Piratskie Kopii“ buvo prėskas ne tik man. O šiame nors ir nėra visokių „Моя певица“ ar „Такие девчонки“ lyrikų, tokių kultų kaip „Инопланетный гость“ ar „Скорость“, bet tiesiog maloniai klausomas ir su gana gerai atpažįstamomis kompozicijomis albumas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *