21-masis Kino Pavasaris: 5 filmų apžvalgos ir rekomendacijos (2 dalis)

Dar viena porcija Kino Pavasario filmų apžvalgų (pirmoji dalis ČIA).

Norfolkas (2015 / Jungtinė Karalystė / 87 min)

Keista juosta. Pasakojama joje apie tai kaip samdomas žudikas, gyvendamas su paaugliu sūnumi, gauna paskutinį užsakymą – „kaimynystėje“ esančioje apleistoje belaisvių stovykloje išžudyti revoliucionierių imigrantų gaują. Sūnus gi – nėra žudikas, o smalsusis intravertas – ko pasėkoje nusliūkina į tą stovyklą ir suranda ten savo antrąją sielos pusę – pirmą merginą gyvenime. Siurreali, gūdi, atmosferiška juosta – dėl to pasirodė įdomi, nors ir momentais buvo sunku sugaudyti kaip, kas ir ką.

Įvertinimas: 6/10
Verdiktas: Nei rekomenduoju, nei nerekomenduoju. Tiesiog savaitgalį jei eisite maratonu žiūrėti KP ir bus langas tarp filmų didesnis, o „Norfolkas“ bus ta juosta, kuri jį gali užpildyti – bandykit.

 

Meilė ir malonė (2014 / Jungtinės Valstijos / 122 min)

Va! Va čia tai suprantu… Geriausias be konkurencijos iš matytų šių metų Kino Pavasario filmų. Tai tikrais faktais paremta kino juosta, pasakojanti apie „Beach Boys“ pilkąjį kardinolą Brajeną Vilsoną. Šis sukūrė visas „Beach Boys“ dainas, bet beveik iš vis nespindėjo prožektorių šviesoje ant scenos. Tai – itin dramatiška istorija, parodanti visą B. Vilsono gyvenimo tragizmą. Pradedant jo sunkia vaikyste, keistą tėvo elgesį su juo ir šiaip paranojišką baimę skraidyti. Baigiant jo pašlijusia psichika pabandžius LSD, ko pasėkoje jis pradėjo girdėti balsus galvoje ir jam buvo diagnozuota paranojinė šizofrenija. Gi jį prižiūrintis gydytojas – tironas, girdantis jį nežmoniškomis vaistų dozėmis ir kišantis po to jam „neaiškias sutartis“ pasirašyti… Laimei, atsitiktinai, Brajenas mašinų salone susipažįsta su žavia moterimi, kuri galbūt yra jo paskutinis šiaudas išsivaduoti iš užsukto pragaištingo tragiškos būties rato.

Įvertinimas: 10/10
Verdiktas: nėra ką čia ir dar pridurti – pamatyti privaloma.

 

Kalnai gali pasislinkti (2015 / Kinija, Japonija, Prancūzija / 135 min)

Dviejų su trupučiu valandų trukmės filmas apie tai kaip vystosi giminės saga šiuolaikinėje Kinijoje per tris laikotarpius (vienas iš jų beje yra iš ateities, t.y. 2025-tųjų metų, bet sci-fi fanai nesukluskite – nepamatysite ten robotų ar kyborgų, o tik peršviečiamas plančetkes ir sulankstomus telefonus). Nemanau ar verta aprašinėti kaip kas šioje juostoje yra vystoma, nes istorija mano manymu skirta ne Europietiškai akiai, o režisierius orientavo savo kūrinį grynai kiniečiams. Čia panašiai kaip su mano aprašyta korėjietiška juosta „Tada blogai, dabar gerai“ – charakteriai neįdomūs ir be šarmo; istorija vystoma lėtai ir, atsiprašau už išsireiškimą – be poezijos; iškeliami socialiniai klausimai bent man pasirodė neaktualūs.

Įvertinimas: 4/10
Verdiktas: Nerekomenduoju.

 

Omaras (2015 / Airija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Graikija, Nyderlandai / 119 min)

Ko gero ne vienas jau matėte šią juostą gerokai ankščiau, tačiau man ją atrasti teko Kino Pavasaryje. Uch, koks velniškai stiprus atradimas! Apie alternatyvią ateities visuomenę, kurioje itin griežtai, netgi tironiškai kontroliuojami žmonių šeimyniniai santykiai ir įstatymiškai draudžiama būti vienišiems. Jei partneris arba miršta, arba palieka tave – esi siunčiamas į specialų „viešbutį“, kuriame per 45 dienas privalai susirasti sau antrąją pusę, o jei ne – esi paverčiamas gyvūnu tokiu, kokį pats nurodai formoje vos atvykęs. Juostoje begalė įdomių siužeto vingių, nevengiama brutalių elementų, vaidina – ištisas žvaigždynas, puikus garso takas, bei itin dramatiška pabaiga.

Įvertinimas: 10/10
Verdiktas: privaloma pamatyti tiems, kam nusibodo standartiniai filmai, o nori pajusti aštraus absurdo skonį, įtemptą siužetą bei romantikos čia, kaip bebūtų keista, taipogi nestinga.

 

11 minučių (2015 / Lenkija, Airija / 81 min)

Dar viena savotiška juosta. Jei „Norfolkas“ buvo siurrealus, gūdus ir atmosferiškas, tai „11 minučių“ – padrikas, nenuoseklus, chaotiškas. Ir jame to pasėkoje dar sunkiau buvo sugaudyti kaip, kas ir ką, mat pasakojama čia per atskiras gal 10 siužetinių linijų (ar veikėjų), bei kaip jie vienas su kitu prasilenkia, susikerta ir susipina per 11-os minučių laikotarpį chaotiškose miesto džiunglėse.

Įvertinimas: 5/10
Verdiktas: kai juostoje tiek chaoso – labai ji greit pasimes galvoje be pėdsako.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *