5 aktualūs filmai: „Diunkerkas“, „Vėjų upė“, „Atominė blondinė“, „Tamsos bokštas“ ir „Anabelė 2“

Praeitą savaitgalį pamačiau, jei ne vienas už kitą geresnius 5 filmus, tai bent 3 tokius, kurie yra vienas už kitą dar geresni. Kurie netelpa į paprastus žodinius apibūdinimus ir kuriuos primygtinai rekomenduoju pamatyti šį savaitgalį. Jei per klaidą to dar nepadarėte.

Diunkerkas / Dunkirk

Christopheris Nolanas nors ir nėra „mano“ režisierius, tačiau į kiekvieną naują jo juostą einu. Su šiokiu tokiu užsidegimu ir intencija pamatyti, jei ne ką nors ypatingo, tai bent su lūkesčiu ką nors ne tipiško. Tačiau į „Diunkerką“, po mane asmeniškai nuvylusio (kitus sužavėjusio) „Interstellar“, ėjau kiek įtariai. Ir koks gi įspūdis? O va toks – DRĄSIAI METŲ FILMAS. Ir geriausia Ch. Nolano juosta man, aplenkusi „Tamsos riterį“ ir „Pradžią“. Jei paprastai apibūdinti jo ypatingumą – dar nesu gyvenime buvęs TOKIOS NUOLATINĖS ĮTAMPOS filme. Juosta vystoma trimis siužetinėmis linijomis, nėra joje jokio perdėto herojiškumo demonstravimo ar kokiems amerikonams būdingo erzinančio patriotiškumo. O nuoga ir didingai pavaizduota monumentali kinematografinė, karinės situacijos Diunkerko mieste 1940-taisiais, realybė. Ypatingą vietą epe užima tiesiog nesuvokiamai įspūdinga Hans Zimmer garsinė architektūra. Žodžiu, hands down, tobula, iš serijos „tai ko mes dar nesame matę“.

Verdiktas: metų kino juosta.
Įvertinimas: 11/10

Vėjų upė / Wind River

Jei „Diunkerkas“ yra metų filmas, tai į kurią vietą šiuo metu statyčiau 2017-tų suvestinėje „Vėjų upę“ – psichologinį trilerį su dramos ir detektyvo elementais, kurie yra padabinti filosofinių klausimų iškėlimo štrichais? Jei po juostos man prireikė nosinės, tačiau girdėjau kaip iš paskos manęs porelė eidama šnekučiavosi „ai, nu toks visai nieko filmukas…“, tai tikrai visiškai nežinau kaip bus jums. Juosta puiki absoliučiai viskuo – pagrindinių ir antraplanių aktorių darbas, bei jų parinkimas – stulbinančiai ir įtikinamai geras. Istorija, jos vystymas, bei vystyme panaudojamų minėtų elementų pasitelkimas, tiesiog priverčia pamiršti seanso metu apie išorinį pasaulį. Ėjau į juostą be lūkesčių, nes maniau, kad pamatysiu tiesiog trilerį ar detektyvą. Tačiau išvydau ir įtemptą dramą, ir gyvenimišką filosofinę istoriją, ir tiesiog antrą geriausią šių metų juostą. Ne veltui nepriklausomo kino festivalyje „Sundance“ šis filmas laimėjo pagrindinį prizą, kaip geriausia juosta.

Verdiktas: „ai, nu toks visai nieko filmukas“.
Įvertinimas: 11/10.

Atominė blondinė / Atomic Blonde

Babam! Va čia tai bent. Gi į šią juostą ėjau su konkrečiu lūkesčiu ir nusistatymu, t.y. pamatyti puikaus „John Wick 2“ moterišką variantą ar tiesiog blankią tos juostos imitacijos kopiją. Ale kur tau! Priminkite man, jei ką pamiršau, tačiau ši juosta, bent man – vienintelė ir bene pirma, kuri yra geras kovinis filmas, kuriame kung-fu jėgą, jo prijomus ir pagrindinį vaidmens diktatą atlieka moteris. Siena padalintas Berlynas 80-taisiais, kurio vakarų pusėje gatvėse geria true pankai, su tada dar tik Jų nešiojamomis skiauterių šukuosenomis (before by hipsters it became cool), o kitoje, rytų pusėje, kino teatre rodomas A. Tarkovskio „Stalkeris“. Garso takelis?.. Apsaugok Viešpatie, aš tiesiog pusę filmo prašokau kėdėje! (gi kas dėjosi, kai užgrojo tokių Depeche Mode „Behind The Wheel“ geriau neklauskite). Na, o visa kita – istorija, aktoriai, kovų scenos, nenuspėjami siužeto vingiai, netgi momentais sunkiai surišami fabulos vingiai, bei šiaip, gryna „Stolichnaya“ su ledais, lesbietiškos sekso scenos, galų gale femme fatale Charlize Theron… Pamatykite patys. Hands down.

Verdiktas: geriausias kovinis metų filmas. Taip, ir pagrindiniu smuiku jame griežia ne vyras, o moteris.
Įvertinimas: 10/10

Tamsos bokštas / The Dark Tower

Savo laiku Stephenas Kingas buvo mano mėgstamiausias rašytojas, kurio perskaičiau gal 10 romanų. “Tamsos bokšto” serijų nepaliečiau, tad kad ši juosta praktiškai beveik neturi nieko bendro su tomis knygomis, o tėra tik iš jų pasiimtų idėjų kratinys, manęs absoliučiai nejaudino. Kaip pats filmas? Na, gi, smagus. Netgi pasakyčiau, kad geras ir tiesiog buvo labai produktyvi 6 eurų investiciją į beveik 2 valandų laiką kine. Žinoma, jis nėra tas, kurį aš prisiminsiu po ilgesnio laiko, nėra iš tos serijos, kad „paliko pėdsaką“, bet jei norite tiesiog gerai praleisti laiką kine su Sosa-sola ir popcornu – varykit į ją. Idris Elba šioje juostoje yra čirvų tūzas – dar kartą įsitikinau, koks jis yra puikus aktorius ir jis vienas iš tų, kuris kaip koks Sabonis – laiko visą komandą (šiuo atveju – juostą) ant savo pečių. Matthew McConaughey? Va, čia likau nusivylęs. Aktorius puikus, bet gal tiesiog scenarijus neleido jam „rafinuočiau“ atskleisti tokio dalyko kaip „blogų blogiečio“? Nes visą juostą žiūrėti į susiželiavusį plaukus ir į ZARA juodus drabužius įsikinkiusį pižoną-blogietį..? Buvo neįdomu. O visa kita – gero humoro dozės; neperkrauti, o savo vietoje spec. efektai; ir tik labai jau banali pabaiga. Kaip minėjau, juostą po laiko tikrai pamiršiu, tačiau Idris Elba savo vaidmeniu ją primins. Eikit į popsą su popcornu.

Verdiktas: tiesiog kokybiškas, pramoginio tipo, laiko praleidimas.
Įvertinimas: 7/10

Anabelė 2 / Anabelle: Creation

Cha, primeskit, tai buvo man PIRMAS pamatytas naujųjų laikų horror stiliaus filmas. Nebuvau prieš tai anei vienam siaubeke, taip vadinamam, nes jei žiūriu horrorą tai tik 80s laikų, o ir tai prie ypatingai retos, ypatingos nuotaikos. Prisiskaitęs galybę teigiamų vertinimų, ryžausi avantiūrai po pavadinimu „vardan experience‘o“ ir kaip gi? Jei avantiūra nueiti į Kirkorovo ir Baskovo koncertus buvo labai panaši į šią, o koncertai paliko be žado gerąja prasme, tai kaip su „Anabele 2“ patirtimi? Visai nieko, nors įsitikinau, kad tai – ne mano žanras (Baskovas su Kirkorovu – geriau). Bendrai kalbant, juostoje pilna momentų, kurie tiesiogine prasme privertė šokinėti kėdėje, siaubo scenos ne gore‘inės, o kalė per psichinius centrus (kas patiko), o ir istorija smagi, nors ir ne kažkuo ypatinga. Visgi vaikystėje regėtas (per miglą atsimenamas), 1988-tais pastatytas „Child‘s Play“, kur lėlės gore‘iškai mojavo mėsiniais peiliais – va būtent įstrigo. Gi šis? Nemanau, kad paliks manyje kokį pėdsaką, kaip kad ir jau aprašytas „Tamsos bokštas“.

Verdiktas: naujos kartos žmonėms ir horror fanams, manau, tikrai labai patiks.
Įvertinimas: 6/10

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *