Anubi vinilas „Mirties metafora“: klausoma ir įtaigi LT black metal klasika

Ta prasme 17 Eurų? Jei kaina būtų buvusi kokie 25, būčiau stipriai mąstęs, o čia gavosi po tuo posakiu, „užsičiaupk ir imk mano pinigus!“ Tad būtent kaina tapo tuo faktoriumi, kodėl aš įsigijau Baltiškos muzikos leidyklos „Dangus“ stende, Muzikos salėje, Anubi vinilo plokštelę „Mirties metafora“. O ne jos turinys.

Nes paprasčiausiai šio kultinio įrašo aš iki šiol nebuvau klausęs nei karto ir ėmiau leidinį aklai. „Kas kad ten bus tragiško skambesio raw metalas, tačiau kaina gera, Anubi visgi yra kultas, o albumas šis – postamentas, tad imu“ – tokia buvo gan staigi minčių seka, prieš įsigyjant pirkinį tiesiog į kolekciją ir tiek.

Grupė Anubi realią veiklą pradėjo 1993 m. kada prie dviejų jaunuolių po pseudonimais Skro (gitara) ir Renoferio (mušamieji) prisijungė Lord Ominous (pase Martynas Meškauskas), kuris buvo ne tik vokalistas, bet ir pagrindinė grupės kuriamoji jėga.

Po dviejų demo įrašų, 1995 metais ir sekė ne tik Anubi, bet ir vienas reikšmingiausių Lietuviškosios black metal scenos albumų, pavadinimu „Mirties metafora“, kuris buvo įrašytas kasetės pavidalu („Dangus productions“). Kol galop, 2016 metais, Lietuviško pogrindinio metalo leidykla „Inferna Profundus Records“ išleido ir vinilo plokštelę.

Rašiau aukščiau „tragiško skambesio raw metalas“? Kadangi Anubis yra Egipto Dievas, globojęs mirusiuosius, tai grupės idėjinė linija čia eina tiesiogiai ir su įrašu „Mirties metafora“ tiek skambesyje, tiek tekstų tematikoje. Siekiama klausytoją rezultatu įtraukti į tamsiąją ritualinę būseną.

Jei įrašą reikėtų lyginti su kitais blekerių darbais, tai Anubi „Mirties metafora“ man kažkuo primena, tarkim, Burzum „Filosofem. Tik pastarasis albumas būtent ir yra tas baisingai raw ir, mano ausims, kiek per daug tiesmukas. Kai, tuo tarpu Anubi opusas, palyginus su Burzumo klasika, skamba kur kas įvairiau, turtingiau ir, bent man, įdomiau.

„Mirties metafora“ pasižymi mase įvairiausių elementų, kaip, tarkim, atmosferinę liniją čia kuria ambientiniai intarpai; mušamieji nustebino savo vietomis skardžiai minkštais tembrais; soluotės gi – raiškios, o ne erzinančiai geliančios. O štai Martyno Meškausko vokalo jėga – tiek momentais aiškiai absorbuojama, tiek šnypščiančiai pjaunanti, tiek veržliai rėksni.

Tad „Mirties metafora“ toli gražu nėra tas tipinis raw black metalo įrašas, kuris podažniai būna gan vienpusiškas. Priešingai – tai įvairiapusis, intensyvus ir konceptualus kūrinys. Jį klausydamas, iš ties gali įsitraukti į tą Anubi kuriamą baugią mirties dvelksmo ritualinę būseną. Ką, cituojant kūrėjus, jie ir siekė sukelti, t.y. „paveikti žmonių psichiką, sukurti dar tamsesnį pasaulį negu jis yra dabar.“

Tad viską susumavus, svarbiausia yra tai, kad šį dar gūdžiais 1995 metais Kaune (jei neklystu) įrašytą albumą gali klausyti ne kartą, nes jis ne tai, kad įtikina, kiek jo įvairiapusiškumas ir kompleksiškumas nepaleidžia, bei nepalieka abejingu.

Dar būtina pridurti, kad grupė jau seniai nebeaktyvi, nes 2002 metais Mičigano ežere žuvo jos lyderis Martynas Meškauskas ar kitaip Lord Ominous. Paskutinis darbas, kurį įrašė Anubi tai 4 kūrinių EP „Sielų Pirklys” (2002), tačiau medžiaga iki šiol liko nepublikuota. Taip pat buvo pasirašyta sutartis 4 albumams su italų kompanija „Code 666″, tačiau, žuvus Lord Ominous, sutartis buvo nutraukta.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *