Apie „Žiedų Valdovo“ koncertą Šv. Jonų bažnyčioje

Howardo Shore sukurtą „Žiedų Valdovo“ filmuose skambančią muziką neginčijamai galima laikyti vienu iš pačių įspūdingiausių garso takelių per visą filmų raidos istoriją. Prie šio išties labai turtingo ir įtraukiančio akompanimento norisi grįžti dar ilgai ir daugybę kartų po to, kai pagal Johno Ronaldo Ruelo Tolkieno trilogiją pastatyti filmai jau peržiūrėti. Ir net ne vieną kartą. Šios muzikos motyvų iliustratyvumas leidžia ryškiai iš naujo patirti kinematografinius įspūdžius savo vaizduotėje, ir, neabejoju, tą galėtų patvirtinti turbūt kiekvienas juos matęs.

Niekada nesitikėjau išgirsti kaip ši muzika skamba gyvai, bet štai, gruodžio 8 diena, šv. Jonų bažnyčioje įvyko tai, ko turbūt tikrai laukė visas Tolkieno gerbėjų būrys. Ukrainos kolektyvas “LUMOS Orchestra“, suvieniję savo jėgas su mūsų tautiečių VU Gaudeamus choru, nusprendė padaryti įsimintiną kalėdinę dovaną. Tiesą sakant, net nereikia būti minėtų „Žiedų Valdovo“ filmų gerbėju, kad bent kartą paklausius šio sountrack‘o norėtųsi patirtį jį gyvai, o ne iš grotuvo. Galima tik įsivaizduoti, kokie lūkesčiai buvo tų, kurie „The Lord of the Rings“ garsus pažįsta atmintinai.

Pagaliau į sceną žengia muzikantai. Subtiliai ala elfiškai pasipuošusios choristės ir instrumentininkės buvo gražus pasirodymo akcentas. Už atlikėjų pakabintas ekranas transliavo koliažą iš visų trijų filmų, tad klausytojas dar galėjo šiek tiek pasijausti ir žiūrovu. Geras sprendimas, nors galbūt tai ir būtų galima vertinti kaip spoilerį tiems, kurie dar iki šiol nėra matę filmų, bet abejoju, kad tokių buvo daug. Tarp kūrinių buvo skaitomi poetiniai intarpai, siekiant apjungti visą programą į vientisą naratyvą.

Kūriniai buvo tikrai puikiai atkurti, nors ir pristygo to viską nustelbiančio didingumo, kurį išgauti turbūt gali tik simfoninis orkestras, mat visgi būtent jam ir buvo pritaikyta atlikti šią muziką. Kai kurie aranžuočių pakeitimai ir interpretacijos pilnai nesugebėjo perteikti vieno ar kito leitmotyvo nuotaikos, kaip tarkim kurinyje „The Bridge of Khazad Dum“ epizodas, kuomet Žiedo brolija Morijos gelmėse prisišaukė Balrogą. Jos grėsmingumas man asmeniškai pasirodė neišpildytas. Tai pat buvo momentų, kada atrodė, jog kūriniai atliekami didesniu tempu negu originalai. Gal tai tik mano asmeninis įspūdis, o gal tikrai buvo bandoma taupyti programos laiką, sutalpinant į ją daugiau medžiagos.

Suprantama, reikia turėti omenyje, jog šis atlikimas yra interpretacija, ir viskas tikrai nebus atlikta identiškai tam, kas skamba kompakte, tačiau LUMOS Orchestra & Gaudeamus muzikantai su balso solistė Marta Hovdysh ir dirigentu Nazar Kulyniak priešakyje atidavė tikrai deramą duoklę Howardo Shore šedevrui, todėl šis koncertas virto itin maloniai praleistu laiku, kuris neprailgo ir leido gyvai pasimėgauti tuom, ką kažkadais leisdavau per savo ausines kasdien. Galbūt kada nors vėl bus galima pasidžiaugti panašia proga, bet kol kas likau patenkintas, kad nepraleidau šios.

Nuotr. aut.: Julita Dargytė

2 Komentarai apie “Apie „Žiedų Valdovo“ koncertą Šv. Jonų bažnyčioje

  1. Labai džiugu klausyti, kad patiko ir jog pastebėjai dalykų, kurių išpildymas galėjo būti geresnis. Visada gera žinoti, kad yra vietos tobulėjimui!

    • Kaip LOTR fanė galiu pasakyti, kad sėdėdama salėje ir juokiausi, ir verkiau. Koncertas buvo tikrai įspūdingas, jautrios scenos griebė už širdies. Solistės balsas tiesiog apkerėjo, nes atmintinai žinomas takelis, ne paslaptis, tikrai sudėtingas vokalistui. Orkestras ir choras tikrai gražiai susigrojo, skambėjo labai švariai. Vienu žodžiu, jūs visi šaunuoliai!

Komentuoti: Martynas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *