Rinkau į šį sąrašą nestandartinius filmus, bei kad nevyrautų jame vien Holivudinė standartinė produkcija. Ir, kad veiksmas nesisuktų vien apie Kolumbietiškus narkotikų kartelius. Bei, gaila, neradau (gerų) juostų apie rusų, balkanų ar, minėtų, britų šalių banditus.
Kiekvienais metais užsibrėžiu, ką būtinai noriu išvysti, bet kokia kaina. Tarkim, praeitamet, tai buvo Nick Cave and The Bad Seeds, dėl kurių koncerto nusibeldžiau net į patį Nottinghamą, Angliją. Gi šiemet, tų koncertų yra užderėję kaip kokosų Afrikoje: pamatyti Varšuvoje legendos ir šiaip gamtos išdaiga The Rolling Stones, Kaune neužilgo laukia Pink Floyd genijaus Rogerio […]
Zu93 – tai kūrybinė Current 93 vedlio Davido Michaelo Tibeto ir eksperimentinę instrumentinę muziką kuriančios grupės iš Italijos, kuriai diriguoja Massimo‘as Pupillo‘is ir Luca Mai‘us, koloboracija. Mintis susivienyti bendram įrašui, gimė dar prieš 7 metus, kuomet grupių Zu ir C93 lyderiai susipažino Romoje. Ir jei paskutinįjį C93 albumą „I Am The Last Of All The Field That […]
Priimu sau iššūkį aprašyti klasikinės muzikos koncertą. Nes tiesiog Philippe Jaroussky pasirodymas, nebuvo standartinis klasikos rečitalis, o tikrai kur kas daugiau nei tai (jei taip galima išsireikšti, nes juk klasikinė muzika, šiaip ar taip, yra visos muzikos piramidės viršūnėlėje). Juolab, kad šį solistą į Lietuvą atvežė VšĮ „Vilniaus festivaliai“, kurie niekada neveža standartinių projektų ar […]
Progos, pagaliau, pirmą kartą, išgirsti a-ha, negalėjau praleisti. Kas geriausia, ne Trakų Pilyje, Lietuvoje, o pas kaimynus, brolius latvius. Kodėl? Nes aną pirmadienį vyko dar ir Andriaus Mamontovo simfoninė „Naktis“, bei Guns‘n‘Roses koncertas Taline (kurį pergrafikavau į Oslą ir apie kurį bus parašyta), tad tereikėjo pasitelkti planavimo veiksmus ir susidėlioti akreditacijas su bilietais į stalčius. […]
Alina Orlova komponuoti pianinu pradėjo, turbūt būdama poros mėnesių, po savo gimimo. Jos demo įrašai, kurie žaibiškai plito internete, pasirodė prieš kokius 15 metų. Tada sekė ilgai visų lauktas studijinis įrašas „Laukinis šuo dingo“ ir nuo tada likusi istorijos dalis yra daugiau, mažiau visiems puikiai žinoma. Koncertai Paryžiuje, Maskvoje, Londone, kituose svarbiausiuose pasaulio taškuose ir, […]
Guns‘n‘Roses, jūs sakote? Aš atsakau – „Šiaurės Naktis. Pusė Penkių“ Valdovų Rūmuose. Kodėl? Be, gan ilgų, asmeninių sentimentų, atleiskite, žemiau esančiame tekste – nebus apsieita.
„Na, reikia gi pamatyti tuos, kurie taip niekšiškai tyčiojasi iš gamtos… Juolab, kas žino, gal tai jų paskutinis pasispardymas?“ – taip mes kalbėjomės su kolega iš Kultrūrnamio Tomu Vaitele, apie būsimą The Rolling Stones koncertą. Ir, tikrai taip – nepasinaudoti proga pamatyti, ne tai kad ten, taip vadinamų, gyvų legendų, bet ir minėto palyginimo su gamtiškąja išdaiga – būtų buvusi tiesiog daugiau nei nuodėmė.
Ši savaitė man buvo kaip viena įdomi patirtis. Jos metu buvau pasinėręs vien į kreivą Lietuvišką elektroninį garsą visu kūnu ir visa siela. Perklausiau vos ne 30 šios serijos leidinių, o kai kuriuos net iki tokio lygio, jog bandcampas nebeleido įrašo klausyti nemokamai. Šis 10-ties punktų sąrašas – nereitinguotas, o išdėliotas abėcėlės tvarka, nes visi […]
Niekada nemaniau, kad rašysiu pilną recenziją superherojiniam filmui. Mėgstu tik „X-menus“ iš šios sferos, o kiti – pažiūrėjau dėl experience‘o ir pamiršau. Tad kas paskatino parašyti ne mano mėgstamas 3-5 filmų vienos pastraipos mini apžavlgėles viename straipsnyje, o vieną išsamią, tai juostai, kuri, iš esmės, kaip ir turėjo būti priskirta dzin kategorijai? Nes, po velnių, tai yra trečia iš ties super gera mano pamatyta juosta šiemet! (kitos tai „Nematomas siūlas“ ir „Susinaikinimas“). Kodėl? Na, skaitom, griežtai be jokių spoilerių, štai žemiau.
Po sudėtingo savo koncepcija spektaklio „nicht schlafen“, kuris vyko Dramos Teatre, buvo persikelta į Menų Spaustuvę, į mažulytę Juodąją Salę. Kardinalus erdvės pakeitimas, kuris suponavo tokias priešpriešas kaip „intymumas“ ir „atskirtis“, sąlygojo ir šokio spektaklių apimčių skirtumą – vietoje 10 žmonių ant scenos Juodojoje Salėje – vos trys ir visi lietuviai, kurie sušoko 50 min. trukmės spektaklį pavadinimu „Somaholidays“.
Per šį, praeitą, savaitgalį aplankiau visus šokio spektaklius išskyrus vieną – „Duetas, kuris buvo“, kurį sušoko Ula ir Bartė Liagaitės (Lietuva). Gi penktadieninis Agnietės Lisičkinaitės ir AIROS šokio teatro (Lietuva) „Z+“ šokis nebuvo mano tipo ar, tiksliau, ne to vakaro nuotaikai. Tad sumoje aprašysiu 3 šokio spektaklius ir pirmasai iš jų – sausakimšame Nacionaliniame Dramos Teatre šokio trupės „Les ballets C de la B“ (Belgija) atliktas „nicht schlafen“.