Niekada nebuvau didelis teatro fanas. Tačiau pastebiu savy vykstančius pokyčius ir dabar, kaip niekada ankščiau, pradedu atrasti šią, teatro, nepakankamai pildytą nišą savyje. Prie to itin ryškiai prisidėjo čia apžvelgiamas Rolando Kazlo režisuotas spektaklis „Daktaras Glasas“, mano sužiūrėtas dar vasario mėnesį Teatre „Lėlė“.
Ganėtinai keistai išsireiškiu, tiesa? Juolab, kad „skarbonkė“, „ne ta erdvė tokiam koncertui“, „bus prastas garsas“ ir t.t. ir pan.
Ne patys derlingiausi 2018 metai koncertais man, bet perlų juk nereikia itin daug, kad jaustumeisi gražus ir turtingas.
Beprotybė! Jei 2017 metai buvo tokie geri, kad nei į dešimtuką, nei į top-15 nebuvo galima sutilpti (išsiplėsta buvo iki top-20), tai šiemet – dar didesnė beprotybė – net 25 juostų sąrašas. Per praeitus 12 mėnesių sužiūrėjau apie 70 įvairiausių kino filmų. Kai ką populiariame kino teatre, kai ką festivaliuose, kai ką iš Netflix ir, žinoma, labai daug ką iš piratų.
Rodėsi, kad 2018-tais metais su muzika nieko labai nenutiko, tačiau paplušėjus paskutinį mėnesį prie audio kolonėlių štai sudariau tikrai stiprų 10 įrašų topą. Nuo komercinio black metalo iki nebanalaus pop, nuo ritualinės, ambientinės muzikos iki roko ir matematiškai kietos elektronikos. Kaip visada Kultūrnamyje – visko po truputį, o iš to „po truputį“ – gal kažkam kažkas gero ar šiaip neblogo.
Jei praeiti metai, žvelgiant per Kultūrnamio akinius, Lietuviškai muzikai buvo tokie stiprūs, kad virė arši kova ką dėti į paskutinę top-10 vietą, tai šiemet – kiek ramiau, nes labiau buvo klausimas ką ir kaip išdėlioti nuo 6-tos vietos. Bet vis tiek, daug geros muzikos atkrito ir, kaip pamatysit – čia, galima sakyti, nėra popso. Kurį […]
Šiemetinė Scanorama buvo itin stipri, tik gaila, kad pavyko joje man sudalyvauti labiau epizodiškai, nei kaip kadaise seniau pilnavertiškai. Šiaip ar taip, pamačiau keletą juostų, iš kurių atrinkau penkias, apie kurias štai dalinuosi savo įspūdžius.
Pirmą kartą Halės turguje, pirmą kartą gyvai klausiau shishi ir pirmą kartą valgiau austres, paskanindamas jas šampano taure – štai kiek nekaltybių prarasta praeito penktadienio metu. Atvykau į turgų keletą minučių po 20 val. ir, laimei, nepavėlavau į renginio startą. O jis buvo išties ypatingas.
„shishi“ – tai kaip jos sako yra „rap/trash/surf/soul. Bosas, būgnai, gitara, trijų choras ir voila“. Žodis „jos“ reiškia, kad tai trijų merginų grupė, kuri susibūrė maždaug prieš pusantrų metų, kai merginos susitiko „sriubos pavalgyt ir pašnekėt“.
Įrašų leidykla ir renginių organizatoriai „Garsų gelmės“ praeitamet išleidę pirmąją kultinės Kauno grupės „Mano Juodoji Sesuo“ vinilo plokštelę, kuri ne vieną nustebino kokybe ir išskirtinumu, Lapkričio 30 išleis savo antrąjį leidinį. Tai bus intelektualios elektroninės muzikos atlikėjo pseudonimu IJO albumas pavadinimu „Mano LP“.
Artėja neabejotinai svarbiausias grupės „Golden Parazyth“ metų įvykis. Jau šį savaitgalį Vilniuje ir Kaune – ilgai lauktas naujo albumo „Sad Human“ pristatymas. Penktadienį „Golden Parazyth“ laukia Šv. Kotrynos bažnyčios scena, sekmadienį – „Žalgirio“ arenos amfiteatras. Būtent čia jie į muziką ners visa savo esybe. Vyks magija ir koncertai, kuriems visa komanda nuoširdžiai ruošiasi.
Iki šio savaitgalio teko aplankyti 3 Gaidos koncertus, tad trumpai štai keletas eilučių apie juos. Ten kur buvo tikimasi daug – gauta mažiausiai, o kur buvo tikimasi mažai, gauta atvirkščiai – daug ir su kaupu. Tad jūsų dėmesiui ir teismui – subjektyvūs įspūdžiai štai žemiau.