„Bažant Pohoda Festival 2014“: visa tai kas yra gražu yra gražu (2/2 dalis)

Jei ketvirtadienį veikė tik keturios erdvės, tai penktadienį festivalis įsivažiavo pilnu pajėgumu, t.y. su visom 8 scenom. Bet tai mažai ką reiškė, nes muzikos prasme ši diena buvo silpniausia iš visų trijų. Tačiau, nors ir nebuvo didelio pasirinkimo, bet tą dieną buvo išgirstas geriausias „Pohodos“ koncertas. Jį „supielyjo“ trys vaikinukai po jungtiniu pavadinimu „Moderat“. Ufff, kaip karšta, šoklu, tamsu ir tiršta buvo… Visi stipriausi gabalai sugroti, iš vyriokų charizma liejosi, o prakaitas žliaugė skruostais nelyginant ašaros.

Dar buvo suklausytas naujasis fonotekos perlas iš „EUropa Stage“ – Pietų Korėjiečiai „Jambinai“. Archaika išgaunama tautiniais instrumentais, kartu su post-rockišku gaivališkumu ir visiškas shoegaizinis tranzas. Absoliuti magija iš egzotiškųjų ir estetiškųjų rytų. Davai, pakvieskit juos kas į Lietuvą! Štai itin daug pasakantis apie performancą jų video, nufilmuotas feste.

Na, ir šeštadienis… Ufff, kokia intensyvi diena, kurios tvarkaraštis buvo nuo 18:00 iki pat vidurnakčio non-stop. Lietuvaitė Chinawoman buvo OK. Labai laukiau šio koncerto, bet kai sulaukiau, gavau mažiau nei tikėjausi. Nes jos įrašai kaip reta patinka, naujas albumas – itin geras, pasirodymas „Loftas“ feste, kad ir dieną – irgi kokybiškai suėjo. O čia gi palapinės gūdžioj jaukumoj ši tamsi romantikė bus klausoma. Tačiau, tačiau… Gal, kad per daug jos atklausyta buvo iki koncerto, gal nuotaika pavargus, bet paklausiau pusę performanco ir išmoviau į šviesą, o ten…

…ant žolytės sėdau paklausyt kažkokios itin smagiai soulą suokiančios juodaodės pagrindinėje scenoje. Ir tik po trečio gabalo supratau, kad ji man į kažką labai užneša. Ir kaip gi kitaip – ta pati kuri koncertavo tame pačiame Loftas Feste, ta pati kuri dainavo apie pieno kokteilį – Kelis. Tik mažas skirtumėlis – pasirodo galima chaltūrint ne tik atlikėjui gyvą amplua pakeičiant į DJ, bet ir „gyvam“ pasirodymui tas pats, pasirodo galioja. Lofte Kelis su kažkokia stora didžeika repavo, o Pohodoj su visu orkestru svajingai visus liūliavo vasariškomis „Motown“ geriausių tradicijų melodijomis. Itin gera atgaiva saulės atokaitoje.

Per „Mount Kimbie“ nutariau eit pasistiprint, nes laukė prieš akis du kertiniai koncertai – „Mogwai“ ir Tricky, o juos jau reikėjo ne tiesiog atklausyt, bet su visa esybe sugert. Taip ir buvo. „Mogwai“ prieš pora metų jau girdėjau Lenkijoje „OFF“ feste, bet tada gal per daug girtas buvau, kad normaliai pagaučiau vibe’ą. Dabar, kaip visi žinot, tokios (girtumo) klaidos būti negalėjo, koją galėjo pakišt tik nuovargis.

Ir finale šie du pasirodymai, ir pakėlė, ir nusodino. Per „Mogwai“ siela levitavo kažkur tarp šiaurės pašvaistės reivo juostų. Itin muzikalus, atmosferinis ir jausmiškas pasirodymas. Nes nebebuvo vien shoegeizinė erdvė, bet daug pianino partijų, nemažai gitaros partitūrų ir t.t. ir pan., ko pasėkoje visa tai galima buvo ne tik sugert ausimis, bet ir niūniuoti mintimis, krypuojant į kairę ar dešinę galvą.

Tricky… Laukiau kaip nieko kito. Nes juk pagal kult.lt geriausias 2013 metų albumo titulas priklauso jam! Tad 10 min iki koncerto pradžios prisistatyta į „Space Arena“, pasirūpinta gaiviaisiais gėrimais, bei su savim atsinešta neįmanomai gera nuotaika. Pradžia koncerto nuteikė itin gerai. Judesiui „I Live Long“, tada mano nufilmuotas ir pats geriausias albumo medliakas „Nothing’s Change“. Po jo ėjo tamsiai klampus gitarinis „Parenthesis“, tada jazzovas „Puppy Toy“ – ko daugiau norėt! Bet tada ir prasidėjo nesamonės…

Groja groja gabalas, vos trečdalis jo praėjo ir hop – užlūžta kompas. Publika švilpteli, o Tricky pritarianti vokalistė sako „thank you“ ir eina iš kart kita daina. Su ja vėl tas pats – nė įpusėt nespėjo jinai, vėl kompiuterinis erroras – ką Apple šiek tiek pašika reikalą? Publika jau pradeda reikšt nepasitenkinimą, o netoliese esantys prancūzai pradeda rėkaut „Tricky go home! You are drunk! WTF is he doing?“ ir pan. Šalimais ekstazėje skendintys škotai, kurie yra tokie pat Tricky fanai kaip aš, praktiškai pradeda razborintis su anais, bet prancai aprimsta, o Tricky sukvietęs į sceną gerbėjus ant kelių pradeda atgailaut už prastoką pasirodymą ir visi nejučiom šėlsta.

Dar su škotais buvo nulėkta į Goldfrapp, kuri paliko iš ties gerą įspūdį, nes turi rafinuotą vokalą, bei funky dainas, bet kadangi jos ne per daugiausiai esu klausęs, atsisveikinau su prietėliais ir šoviau į palapinę. Ilgam, ilgam miegui.

Nenuostabu, kad visko planuoto išvyst dėl jau pavargusio kūno nepavyko, bet atsisveikinta su festivaliu buvo aukšta nata ir sekmadienis Bratislavoje su World Cup finalu buvo itin svaigus (kaip gerai, kad šventą dieną festivalis jau nevyko, tad futbolą buvo galima pažiūrėt ramiai, o ir atsigavimas civilizacijoje, t.y. šį kartą kultūringame hostelyje, davė savo).

Taigi štai toks tas „Bažant Pohoda“ festivalis. Kartu su „Rock Werchter“ – vienareikšmiškai geriausia ką teko lankyt gyvenime, nors, kaip pašnekėjau Bratislavoj prie baro su viena slovake, lainapas šiemet kur kas silpnesnis nei pernai. Tačiau nors ir silpnesnis, bet tiek ten visko daug ir taip viskas aukštumoj suorganizuota, o kur dar maisto gausus pasirinkimas ir, galiausiai, Traviso pagyros tulikams, kurie visad buvo švarūs ir juose visad buvo popieriniai rulonėliai. Tad tie, kuriems para autobuse yra OK – būtinai planuokitės „Bažant Pohoda“ kitiems metams. Geros valios žmonių susirinkimas. Nuolat dėl geriausio lainapo su kur kas turtingesnio biudžeto festais besivaržantis open-airas. O kur dar kalnai, Trenčino pilys, Bratislavos senamiesčio įstabumas…

Visa tai „Pohodoje“ ir aplink ją.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *