Bliamba, kaip suprastėjo „Utenos MĖLYNAS NEALKOHOLINIS alus“

Nostalgiškai vis praeinu pro „Utenos Alaus“ vitrinas ir vis praeidavau tuščiomis, kol galiausiai atsigręžiau į žydrosios etiketės butelius. Nuo to laiko, kai aprašiau „Volfo Engelman NEALKOHOLINĮ „,  kaštavojau iš ties nemažai alaus rūšių. Kai kas prarado žavesį, kai kas išlaikė tas pačias pozicijas, kai kas išdygo it Pilypas iš kanapių. Pradėkime gal nuo rinkos naujoko, kuris vos pasirodęs – pelnė mano aukščiausias asmenines simpatijas.

Kalbu aš apie „Kalnapilio Nealkoholinį PREMIUM“. Vieną, ką rekomenduoju daryt blaivaus proto gurmanams, tai gert šį gėrimą atšaldytą, labai stipriai atšaldytą.  Nes štai subėgiojau iki virtuvės, kad pasiimt, bet deja, radau žalsvąją skardinę šiltutėlę, nepelnytai pamirštą spintelėje, neatšaldytą. Štai čia ir paskendo  liepsnose visa recenzija šiam nuostabiam produktui, vos pirmą gurnkšnį maktelėjus. Nors „Engelmanas“ už jį yra silpnesnis, bet dėka to, kad dabar puikuojasi ant stalo aprasojęs it rytinė žolė per žvejybą kaime, jis nurungia „Kalnapilio PREMIUM“.

Gi atšaldytas „Premiumas“ – mano vakaronių ir pusryčių – pastovus palydovas. Manau, kad tai viena iš geriausių nealkoholinio alaus rūšių, kuri užtikrintai patenka tarp 5 ar net 3 geriausiųjų. O tarkim, Švyturio „Nealkoholinis“ man yra pats neįdomiausias alus, be veido, visiškas beisikas, neturintis savyje (iš)raiškingumo, o apie užsienietiškus  „Bavaria“, „Clausthaler“ ir „Bitburger Drive“ dar papielysiu kodėl jie neverti Jūsų Pilvo.

nealko-top-5

Paprastasis „Kalnapilis“ yra tarsi devintas vanduo nuo kompoto lyginant su naujuoju savo broliu. Aš manau, kad jo receptūrą sudarinėjo moteris, kuriai paprastas vanduo pasirodė per saldus, tad jinai jį nusprendė kiek pakartinti. Gi, „PREMIUM“ aluje  jau jaučiasi tvirta vyriška aludario ranka. Subalansuotas, sodrus, solidus, brandus, o atšaldytas iki +2 ar +4 laipsnių temperatūros, jis tampa žiemos pasaka vidury karštos vasaros. Top-5 tai jau tikrai, o esant gerai nuotaikai  tampa ir numeriu 1!

Dabar dar trumpai apie likusius rinkos dalyvius. Gana nemažai egzotikos galima rasti „Norfoje“. Vis dar vienas iš mano favoritų yra žydiškas duonos skonio alus „Classe Royale“, bei vis dar be kompromisiškai mėgstamas  „Krombacher“ kvietinis, kuris savo skoniu labiausiai primena alkoholinį alų (jei norit jį rasti lengvai, tai Maxima bazės lentynose ir šaldikliuose jo  visada yra). Na,  ir į  lyderius (top-5 + 1) po pertraukos grąžinu  „Volfo Engelman NEALKOHLINĮ“, tą kurį kartais perku tam, kad paįvairinti gyvenimą kitokiu karčiu skoniu. Jis kartais išties maloniai suteka į kūną.

Be išvardintų top-5, gan maloniai kartais nuteikia rusiška pilka skardinė „Baltikos“. Čia kai norisi šiek tiek saldumo, tačiau ne  šlykštaus, o „pataikyto“, kuo pavyzdžiui nepasižymi vokiškasis „Bavarija“. Šis alus kaip tik ir turi tą per saldų (šlykščiai gomurį veikiantį) skonį. Pirmoje mano apžvalgoje „Sibirskaja Korona“ buvo aiškus nr. 1, bet dabar tiesiog liko topų 5’tuke.  Visgi skonis yra dalykas nepastovus, jam reikia naujovių, pertraukų, pramankštų ir panašių kovinių gurmaniškų prijomų.

Apie „IKI Gurmanų Nealkoholinį ALŲ“ galima ištisą įrašą sukurpt, nes tai tikrai puikus nealkoholinis alus. Ir, nustebsit – ne kaina atbaido jį nuo pirkimo.  Šį alų tiesiog itin sunku rasti „IKInėse“! Tačiau, kai tik užmatau, iškart stveriu visus 2 ar 4 ar 6 šaldiklyje esančius butelius. Jis nefiltruotas, jis skanus, jis gyvas –  jaučiat!?! Žinoma, jo ir kaina aukštesnė, bet, kai paskaičiuoji, ar verta mokėt ~2.70 už vidutinišką ir gan įprastą gėralą, kai, pridėjus vos litą, tu gauni tikrą, gryną ir gal netgi šiek tiek gyvą Alų… Per daug nesvarstydamas, beveik visada ištuštinu parduotuvės šaldytuve randamas negausias to ypatingai gardaus alaus atsargas. Į top-3 jį be kalbų.

Kalbant apie lievakus, t.y. tarkimPaprastąjį Kalnapilį“, tai be jo, jokiais būdais nepirkit vokiško minėtojo „Bitburger Drive“ – visiška chemija, kuris tėra tik kartus vanduo. „Staryj Melnik“ – gražus stilizuotas butelis, parašyta, kad iš natūralių ingridientų, bet skonis… Vėl gi vanduo, kuris yra sugadintas ir pavadintas „Nealkoholiniu alumi“ (taip šventvagiškai). „IKI“ neperseniausiai atsiradęs „Obolon“ baltai žalias šovinys tvirtina, kad yra be GMO, su apdovanojimais, plius dar ir premium… Bet primena jis man, turbūt patys žinot, kokį paukštį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *