„The Chemical Brothers“ Vilniuje: šeštadienį „Siemens“ laboratorijoje griaudėjo sprogimai

2005 metais transliacijas pradėjo ZIP FM radijo stotis. Tuometiniai paaugliai turbūt atsimena kokią revoliuciją sukėlė nauja, vien tik klubinei muzikai skirta radijo stotis. Taip jau  sutapo, jog tuo metu savo vieną iš vizitinių kortelių  įrašė Tomas Rowlandsas bei Edas Simonsas žinomi kaip „The Chemical Brothers“. Nuo hito „Galvanize“ pasirodymo praėjo dešimt metų ir nuo to laiko mano ryšys su šiuo britų elektroninės muzikos duetu buvo nutrūkęs.  Iki  2015 metų birželio 13 – osios dienos. Šiltą pavakarę autobusais ir troleibusais judu melomanų prakeiktos „Siemens Arenos“ link, kurioje nusimato elektroninės muzikos patriarchų vakarėlis.

Prie įėjimo pasitinka gana agresyvios išvaizdos jaunuolis provokuojančiu klausimu – „tablečių turi?“ Apsaugos darbuotojas, kaip liudija apranga. Neigiamas atsakymas neįtikino. Bepurtant kiekvieną kuprinės skyrelį pagalvojau, kad turbūt šitaip tikrinamos į Lukiškių tardymo izoliatorių bandančios patekti barygų žmonelės.  Tablečių, aišku, neturėjau ir po ilgesnio „flirto“ su „lobių ieškotojais“ patekau į vidų, o viduje tvanku. Po keliolikos lūkuriavimo minučių pradedama įleisti į šokių aikštelę, kur savo programą pristato DJ Manfredas, kurio vardą, prisipažinsiu, girdėjau pirmą kartą.

Chemicalai-32

Įžanga į kulminaciją truko gal valandą, o gal ir daugiau. Fonas besirenkantiems parinktas puikiai, tačiau didesnio dėmesio iš publikos lyg ir nesulaukė. Priekis truputį pajudėjo, tačiau akivaizdu, kad publika susirinko toli gražu ne to. Ir ką gi, o akiplėšiško net dviejų (!!!) minučių vėlavimo į sceną užsiropštė ir brolis su pusbroliu – „chemikalai” šiemet turuoja nukraujavusiu sąstatu. Dėl neaiškių aplinkybių pailsėti nusprendusį Edą Simonsą laikinai pakeitė grupės „veido” kūrėjas Adamas Smithas.

Salėje prasideda sujudimas, pasigirsta „Hey Boy Hey Girl“. Iš kart nuo hitų? Sprendimas keistas, tačiau, kaip atrodo šiandien, geresnio gabalo pasirodymo pradžiai net nesugalvosi. Garsą pildo vizualizacijos, o vizualizacijas garsas. Viskas dera tiesiog tobulai. Publika arba šoka, arba suka filmus savo smartfounais. Sėdėti liko tik visiški zanūdos. Prisipažinsiu – tokiu buvau ir aš, tačiau dėl to per daug nesigriaužiu. Vakarėlis atrodė įspūdingai ir viską stebint iš šalies. Minėtos vizualizacijos įtraukė gana stipriai.

Chemicalai-47

„Do it again“, „Swoon“, „Elektrobank“ ir viską vainikuojantys „Galvanize“ bei „Block Rockin‘ Beats“. Pertraukų tarp gabalų beveik nebuvo. Jokių prakalbų, jokių panegirikų publikai su bent jau man senai įgrisusiu „you are the best crowd in the world“. Visas kokybiškos elektroninės muzikos vakarėlis truko beveik dvi valandas. Tokioje garso jūroje išbūti gana sunku  net esant toliau nuo kolonėlių. Tiesa, nors garso ir netrūko, tačiau tai buvo vienas iš nedaugelio atvejų, kuomet jis buvo tikrai kokybiškas skarbonke pravardžiuojamoje erdvėje.

Charakteringiausi „chemikalų“ gabalai buvo atliekami pagrindinėje programoje, todėl bisas atrodė lyg savotiška lopšinė prieš ilgą kelionę namo. Galingam  užbaigimui šio to pritrūko, bet gal ir nebereikėjo.

Chemicalai-51

Ar tai buvo metų renginys? Nežinau, palaukime metų galo. Juk dar nusimato amžinai jaunų „Londonbeat“ bei Samanthos Fox koncertas. Juokauju, žinoma. Šiaip ar taip – renginiui galima rašyti itin aukštą balą – viskas kokybiška, viskas gražu, viskas įtraukia. Iki karjeros rudens šiai grupei dar labai toli. Faktas, jog vis dar elektroninės muzikos Olimpe esantis kolektyvas apsilanko Vilniuje ir sutraukia beveik pilną areną gerbėjų tik džiugina. Ir tikrai neveltui jie šiemet  yra vienas esminių šiuolaikinės muzikos mekos „Glastonbury“ akcentų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *