„COIL“: 3 mirtys (4/4)

2004-ieji tapo paskutiniais grupės metais, o lapkričio 13-ta neabejotinai yra pati liūdniausia diena „Coil“ gerbėjų ir fanų širdyse. Tą dieną, nelaimingo atsitikimo metu, žuvo „Coil“ siela, vedlys ir įkūrėjas John Balance. Sleazy taip nupasakojo tą tragišką atsitikimą: „Aną vakarą aš ir John‘as buvome namie. John‘as jau kelias savaites intensyviai vartojo alkoholį. Nors tą dieną suvalgė sriubos, nusimaudė, bet vis tiek buvo tarsi nesavas, nesuvokė kas darosi aplinkui. Aš žiūrėjau televizorių ir staiga išgirdau trenksmą hole (JB nukrito iš balkono, antrame aukšte – aut. past.). John‘as gulėjo veidu į grindis ir be perstojo intensyviai šnopavo bei buvo be samonės. Aš iškviečiau greitąją, kuri pasirodė po 7 minučių. John‘as buvo greitai nuvežtas į ligoninę, bet. nepaisant visų gydytojų pastangų, taip ir neatgavo sąmonės. Po poros valandų, t.y. 9 val. 20 min. gydytojai paskelbė apie John‘o mirtį“.

Netrukus ši kraupi žinia pasiekė visus, kurie buvo neabejingi „Coil“ muzikai. Pasipylė užuojautos kupini laiškai J. Balance artimiesiems bei masinis gedulas, perteiktas įvairiomis informavimo priemonėmis. Ne viena industrial (ir pan. muzikos) internetinė radijo stotis be perstojo transliavo vien „Coil“ muziką. Visi buvo šokiruoti, liūdni ir netgi paskendę nevilty, kad pasaulį paliko tokia įstabi asmenybė; kad daugiau nebebus „Coil“; kad daugiau niekas nebekurs tokios muzikos, kuri buria, skleidžia magiją ir spinduliuoja.

balance

Laidotuvėse, kurios buvo surengtos lapkričio 23-čią dieną, „Woodlands“ laidojimo namuose dalyvavo apie šimtas žmonių, tarp kurių buvo ir vienaip ar kitaip prie „Coil“ kūrybinio kelio prisidėję žmonės, draugai bei, be abejo, artimieji (tarp jų Balance paskutinių gyvenimo metų partneris Ian Johnstone). Visi su „Coil“ susiję pradėti darbai (tiek kūrybiniai, tiek leidybiniai) Sleazy noru buvo laikinai sustabdyti ir palikti tolimesniai ateičiai, taip apraudant J. Balance tragišką netektį.

Draugų John‘as buvo apibūdinamas kaip draugiškas, netgi drovus, tačiau niūrus ir kartais iš tiesų problematiškas bei nenuspėjamas. Jau buvo rašyta apie jo besaikį potraukį eksperimentams su įvairiausiais narkotikais ar elektra, tačiau „juokingiausia“, kad ne šie kvaišalai, bene pavojingiausi žmogaus psichikai ir fizinei sveikatai, buvo kalti dėl jo mirties, o alkoholis. Pasaulis jį įsimins kaip beprotį, gerąja to žodžio prasme, suteikusį muzikai kitokią prasmę, formą bei funkciją. Jis buvo nesustabdoma idėjų generavimo mašina, šėlstančio vokalo savininkas bei vienas pačių įdomiausių moderniosios muzikos kūrėjų, kuris vėliau padarė įtaką ne vienam elektroninės (ir kitos) muzikos kūrėjui.

Praėjus kuriam laikui buvo išleisti keli „tribute“ tipo albumai dedikuoti specialiai Balance’o atminimui. 2005-tų gruodžio 23-čią dieną ta pačia proga buvo surengtas koncertas, kuriame dalyvavo naujasis Sleazy‘io projektas „The Threshold HouseBoys Choir“ bei Alec Empire ir CoH. Paskutinis „Coil“ studijinis albumas pavadinimu „The Ape Of Naples“ buvo išleistas tų pačių metų gruodžio 2-ąją. Tai darbas, kuris nebuvo galutinai įrašytas iki pasaulį paliekant John Balance. Kai kuriuose kūriniuose vokalinės J. Balance partijos buvo panaudotos tiesiog iš koncertinių įrašų.

coil_ape of naples

„Man vis dar sunku klausyt visą albumą iš eilės, be to „gniužulo gerklėje“… Aš labai daug verkiau per tuos paskutinius metus ir tos ašaros per veidą riedėjo labai lengvai… Iš tikro jos labai greit panaikindavo tą „gniužulą gerklėje“ ir vien jau tai yra gerai… Kalbant apie patį albumą, aš manau, kad geriausia ką galima buvo padaryti yra padaryta ir, manau, John‘as su tuo sutiktų…“, – pasakojo P. Christopherson apie „The Ape of Naples“. Prie šio albumo, pradedant vokalu, baigiant klepo partijomis, prodiusavimu ar viršelio apipavidalinimu, dirbėjo net 10 žmonių, ko pasėkoje – dar vienas klasika tapęs „Coil“ darbas.

Po paskutiniojo studijinio darbo, fanų pageidavimu buvo perleidžiami įvairūs „Coil“ darbai, kurių didžioji dauguma dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo išleisti ribotais arba itin ribotais tiražais (albumo „Astral Disaster“ tiražas tebuvo 99 kopijos!), „Unnatural History“ trilogijos rinktinė buvo papildyta ketvirtąja dalimi, į kurią įėjo keletas remix‘ų, niekur nepublikotų gabalų bei hitukais tapusių kūrinių (pvz., „Sex With Sun Ra“). Be to Christopherson‘as užsiminė apie galimybę kažkada išleisti visą „Coil“ kūrybą viename „Blu-ray“ diske. Nežinia ar tai ir teliko jo planuose.

Nuo 2004-ųjų Sleazy iš Didžiosios Britanijos persikėlė gyventi toli į Aziją, į egzotiškąjį Tailandą. Tai nebuvo tragiškos Johno mirties pasekmė, o tiesiog Peteriui nusibodo gūdusis Londonas bei „tamsi“ vakarietiškojo gyvenimo atmosfera. „Tailandas ir patys tailandiečiai pasižymi tiek šiltu klimatu, tiek charakteriu. Taip, aš kartais pasiilgstu sniegu padengtų kalvų, nelyginant tų visų šokolado dėžučių iliustracijų, tačiau aš visada taip pat prisimenu tą šaltą, nedraugišką ir nepatogų gyvenimą Europoje. Lyginant su tuo, koks buvo gyvenimas vakaruose, Tailandas yra lyg rojus“, – pasakoja Sleazy. „Kai aš klausau visų įrašų, kuriuos padariau begyvendamas Londone,  patiriu lengvą šoką, girdėdamas, kokie tie įrašai yra liūdni…“

sleazy machine

Simboliška, kad abu, John‘as Balance’as (ar kaip pase įrašyta – Geff Rushton) ir Peteris „Sleazy“ Cristophersonas, gimė vasario mėnesį. Grupė „Coil“ niekada nieko nedarė šiaip sau, niekada nekurdavo albumų pagal kitų primestus kanonus. Tai visada buvo sakralinio krūvio kupina muzika, persmelkta magijos, patirčių, siurrealizmo ir, be abejo, beprotybės. Tad ir grupės galutinis taškas taip pat yra apgaubtas simbolikos ir amžinųjų klaustukų. Lapkričio 25-tąją (Balance‘as – lapkričio 13-tą) Tailande ramiai miegodamas mirė antroji „Coil“ pusė – Peteris „Sleazy“ Christopherson‘as.

„Muzikos ir meno pasaulis neteko įstabios asmenybės, talento, kurio unikalus požiūris ignoravo vyraujančias tendencijas ir eidavo vienu žingsniu pirmiau „status quo“… Sleazy buvo maloni ir graži siela. Jokiais žodžiais negalima apibūdinti kaip jo trūks ir kaip jo visada bus ilgimasi“,  –  tokiais žodžiais anapilin iškeliavusį draugą, kolegą ir partnerį apraudojo jo ilgamečiai kompanionai Cosey Fanni Tutti ir Chris‘as Carter‘is.

Pageidaujant artimiausiems žmonėms šio žmogaus mirties priežastis nebuvo paviešinta. Kadangi Sleazy išpažino budistinį tikėjimą, jis buvo palaidotas pagal šios religijos tradicijas – apraudant šventomis giesmėmis ir maldomis. Laidojimo namai buvo itin kukli koplytėlė, apkrauta daugybe baltų gėlių, o jos neįnoringumą iliustravo tai, kad patalpos kampe viena ant kitos buvo sukrautos, tarsi sandėliuke laikomos, lauko restorane sėdėti tinkamos, plastmasinės kėdės. Ceremonijoje, kaip įprasta, dalyvavo tik artimiausi žmonės.

tg3-2

Sleazy buvo unikali asmenybė. „Coil“ grupėje jis buvo pagrindinis prodiuseris, kuris padėjo įgyvendinti J. Balance įdėjas ir šiaip įnešdavo savo magišką krūvį. Jis taip pat yra krikštijamas kaip post-industrial muzikos vėliavnešys, nes kartu su Genesis p-orridge įkūrė kolektyvą pavadinimu „Throbbing Gristle“, kuris buvo aktyvus iki pat Peterio mirties. Peteris prieš mirtį su komanda, pasivadinusia „X-TG“, kūrė klasikinį Niko albumo perdirbinį „Desertshore“, kuris buvo užbaigtas ir išleistas po Christopherson‘o mirties, kaip nuoširdi draugų ir pakeleivių dovana Anapilin iškeliavusiam ilgamečiam bičiuliui.

Draugai jį apibūdina šiltais žodžiais. Jei John Balance buvo nenuspėjama, problematiška ir depresuota asmenybė, tai Sleazy, pasak jų, buvo nuoširdus, linksmas ir niekad nestokojantis satyriško sąmojo. Apsėstas sumanymų ir idėjų bei kaip jas įgyvendinti įvairiais kampais, jų variacijomis, sakrališkumo persmelktais garsais. Be to, ar žinojot, kad legendinio Pink Floyd albumo „Wish You Were Here“ viršelio kūrėjas yra būtent Sleazy? Lygiai taip pat jis sukūrė artwork‘ą ir Led Zeppelin‘ams ir kitiems muzikos grandams.

Paskutinis „Coil“ albumas po Balance mirties buvo „The New Backwards“. Jei kas ir sakys, kad tai ne koks nors šedevras, tegu meta į save akmenį. Grupė egzistavo beveik 30 metų. Ir jei „Musick To Play In The Dark“ buvo klasika amžiams, tai „The New Backwards“ – toks albumas, kurį klausiau lygiai taip pat non-stop kaip ir ki“, tus šio eterialaus dueto kūrinius. O štai po Sleazy mirties išleistas „The Final Report“ sukėlė daug dvejonių. „Klausau ir nežinau ar tai dar vienas šedevras, ar tiesiog šlamštas– sakė bene didžiausias „Coil“ grupės enciklopedininkas Lietuvoje, Audrius „alas23“ Šimkūnas. – „Deja, bet ištryniau po poros perklausų. Sleazy miręs – tuo viskas ir pasakyta, o jo kolegos tiesiog negalėjo be jo išgaut tokio paprasto dalykiuko kaip magick. Atidirbta ir tiek.“

sleazy play

Tad paskutinė gyvybė jauname (tik 55 metų amžiaus!) žmoguje nutrūko staiga, o su ja pasibagė ir visa mistika, reiškinys, Muzika iš didžiosios raidės. Liūdniausia, kad 3 metus akylai sekiau Sleazy prieš 40 metų įkurtų industrial muzikos patriarchų „Throbbing Gristle“ koncertinius turus. Tai buvo dar viena svajonė – išgirsti gyvą legendą, pasirodymo metu nuskandinančią į dugną ir po koncerto iškeliančią anapus suvokimo.

Amžiną atilsį John. Magija dar sugrįš Peteri. Kažkada, kitomis formomis, kitoje dimensijoje, reinkarnacijoje. Trečia akis vis dar neužmerkta žmonių širdyse.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *