Damian Darlington („Brit Floyd“): „kuomet Sydas Barrettas paliko grupę, ji evoliucionavo ir netruko jiems ilgai susivokti kas jie yra ir kokie turi būti“

„Brit Floyd“ yra savotiškas fenomenas – tribute bandas gyvuojantis (po keliais pavadinimais) virš 20 metų, į kurio šou po šiai dienai plūsta minios, užpildydamos arenas, o ir, teko internete rasti, kad yra tokių gerbėjų, kurie mieliau klauso „Brit Floyd“ įgrotas versijas, nei originalus (turiu omeny, tokių „Pink Floyd“ originalus).

Šio reiškinio vėliavą visą tą laiką nešė Damianas Darlingtonas, kuris save laiko Davido Gilmouro įkūnytoju ir mano, kad gal ir neblogiausias variantas, kad Sydas Barrettas išėjo iš „Pink Floyd“ taip anksti. Projektas ne tik leidžia savo pasirodymų DVD ir CD, kuriuos žmonės perka, bet ir būna, kartais, pritraukia prie scenos, savo pasirodymo metu, net 30-40 tūkstančių minias.

Su Damianu buvo pasikalbėta ne tik apie tai ką jam reiškia „Pink Floyd“, ir kodėl būtent „Brit Floyd“, o ne kas nors kitka, bet ir žinoma, kodėl verta važiuoti iš Vilniaus į Trakus rugpjūčio 8-tą, po darbo.

Kas, jums, Damianai yra “Pink Floyd”?

Am, „Pink Floyd“ yra labai svarbi dalis mano gyvenime. Aš groju jų muziką jau daugiau nei du dešimtmečius. Aš esu jų fanas nuo kažkas 13-kos metų amžiaus. Tad „Pink Floyd“ yra itin svarbi mano gyvenimo dalis daugybėje aspektų.

Kodėl būtent „Pink Floyd“? Ar turėjote nusižiūrėję kitų mėgstamų grupių analogiškam užsiėmimui?

Kas be ko, kad turiu galybę kitų įvairiausių mėgstamų grupių. Bet taip jau įvyko, kad 1994-taisias man pasitaikė proga prisijungti prie vienos „Pink Floyd” tribute grupės, o tais laikais tai buvo labai naujas dalykas. Ir kadangi aš nuo mažens buvau šios grupės didelis fanas, man idėja pasirodė kaip niekad artima. Aš jutau „Pink Floyd“ muziką ir troškau groti ją kaip įmanoma geriau, tiksliau, autentiškiau. Ir štai praėjus 23 metams aš vis dar groju šią muziką, galybėje šalių ir erdvių, ir auditorijų visame pasaulyje ir vis dar tuo labai, labai mėgaujuosi.

Tad jums dar neatsibodo visa tai, vis dar jaučiate aistrą?

Taip, tikrai taip. Aš, labai didžiuojuosi, kad esu “Brit Floyd” šou kūrybos dalis ir, na, tiesiog privalu jausti aistrą, kitaip nebūtų stimulo judėti pirmyn ir daryti, bei kurta viską įdomiau, kokybiškiau ir geriau.

Kuris “Pink Floyd” narys jums labiausiai imponuoja ir kodėl?

Am, man iš ties tikrai labai sunku apsispręsti ir išrinkti tą vienintelį. Be jokios abejonės man itin patinka Davidas Gilmouras – jo technika grojant gitara yra stulbinanti! Bei, jo balsas tiesiog nuostabus. Bet, taipogi, aš lygiagrečiai stipriai mėgstu ir Rogerį Watersą; jo sukurtus dainų žodžius, sugalvotas istorijas, bei, kas be ko, nepakartojamas albumų koncepcijas – kaip jis visa tai sukūrė – tiesiog neįtikėtina!

O kaip dėl Sydo?

Jokios abejonės, kad jei ne Sydas Barrettas – „Pink Floyd“ kaipo tokių, greičiausiai nebūtų buvę. Jis buvo pradinė grupės varomoji jėga ir reikia tą pripažinti. To pasėkoje, savo pasirodymuose, kas be ko, mes visada sugrojame Sydo kurtų kompozicijų.

Tačiau „Pink Floyd“, kuomet Sydas Barrettas grupę paliko, tapo visiškai kita. Ji evoliucionavo, netruko jiems ilgai susivokti kas jie yra ir kokie jie turi būti. Be jo pinkai sukūrė monumentalius savo diskus, kaip „Dark Side of The Moon“ ir kt. Tad, jei Sydas nebūtų pasitraukęs, „Pink Floydai“ būtų buvę visiškai kitokie – neaišku ar blogesni, ar dar geresni, bet aišku, kad monumentaliai – visiškai kitokie.

Kuris pinkfloydas jūs esate scenoje ir kuris širdyje?

Na, aš kaip gitaristas ir vokalistas, ant scenos iš principo esu Davidas Gilmouras – įgroju ir įdainuoju jo ir, kartais, kitų gitaristų gitarines partijas. Mano turimas talentas leidžia man juo būti ir man tikrai niekada nebūti scenoje Rogeriu Watersu. Tai, taip, aš labiau esu Davidas. (šypsosi)

Ką jūs, Damianai, manote apie Rogerio Waterso politinės nuomonės reiškimą per savo kūrybą? Tai gerai ar blogai? Ar „Brit Floyd“ taipogi naudoja transparantus savuose šou?

Em, kas liečia “Brit Floyd”, tai mes niekada nedarome nieko, ko nebūtų darę pinkai. Tarkim, paimkime „Dark Side of The Moon” ir kūrinį „Brain Damage”, kuris visada būna mūsų pasirodymuose ir tai ką „Pink Floyd” rodo vaizdo projekcijose, tą patį rodome ir mes, niekada nedadėdami kažko savo ar savo politinių be kitokių pažiūrų. Žinoma, mes „pakoreguojame” vaizdą nūdieninėmis realijomis, bet jokiais būdais, nedemonstruojame savo simpatijų „kairiems” ar „dešiniems“, Rusija ar Š. Korėja, ir pan. Paprastai kalbant, mes tiesiog grojame kitos grupės muziką jos priemonėmis!

Rogeris Watersas ir Davidas Gilmouras turuoja po šiai dienai. Ar lankėtės jų koncertuose? Kokie įspūdžiai?

Am, dar neteko išvysti Rogerio Waterso „US+THEM“ šou, tačiau dalyvavau neseniai pasibaigusiame Gilmouro ture kuriame jis pristatinėjo savo albumą „Rattle That Lock“ ir, žinoma, puiku matyti didžvyrius stovinčius ant scenos ir gyvai atliekančius savo kūrybą.

Rogerio nemačiau, nes visą laiką dabar turuoju ir deja, bet dėl to esu priverstas praleisti daugybę kitų grupių koncertų! Tačiau nėra abejonės, kad kitąmet, kuomet R. Watersas turuos Europoje, tikrai nepraleisiu progos nueiti į „US+THEM“ turo šou. Beje, kas be ko, buvau „The Wall“ turo koncerte 2011-tais Londone.

Ar „Brit Floyd“ yra jūsų pagrindinis užsiėmimas? Kokios yra kitos jūsų aistros?

Taip, tai pagrindinis mano užsiėmimas ir šiemet, metams pasibaigus, bus sugroti net virš 150 „Brit Floyd“ koncertų! Bet žinoma ir be šio projekto esu grojęs ir kitur, keliose klasikinio rocko grupėse. Be to, jaučiu ypatingą aistrą akustinei gitarai dar nuo paauglystės laikų. Man patinka improvizuoti su ja jazzą, klasikines ir netgi keltiškas melodijas – grynai savo malonumui.

Kokios publikos reakcijos ir palaikymo jūs dažniausiai susilaukiate koncertuose? Ir kaip palygintumėte reakcijų jausmą patiriamų „Brit Floyd“ koncertuose ir, jei turėjote, savo autorinės grupės koncertuose?

Na, pasakysiu paprastai, kad žinokit, šilta reakcija iš publikos ir yra ta pati pagrindinė varomoji jėga toliau tęsti „Brit Floyd“. Patirtis būna vis kitokia, kiekviename koncerte – vis kita kažkokia nauja ir prieš tai nepajausta pozityvi emocija.

Gi jei kalbėtume apie mano kūrybos muzikos gyvą atlikimą, tai tą aš dariau tikrai gan senokai. Taip, turėjau kadaise malonumą atlikti savo kūrybos dainas, bandymus prasimušti įrašų kompanijose ir panašius dalykus. Taipogi aš turiu užsiėmimą kurti savo instrumentinę muziką, bet tai labiau yra asmeninis užsiėmimas, nei grojimas kitiems.

Bet šiaip, mano nuomone, nėra svarbu, ar groti savo ar kitų muziką. Svarbu, kad ta muzika būtų gera ir ji teiktų džiaugsmą kitiems, o iš to ir pats jaustum teigiamas emocijas. Kaip minėjau, dėl to „Brit Floyd“ ir gyvuoja po šiai dienai. Ir, tikiuosi, gyvuos dar ilgai.

Kokiai mažiausiai ir didžiausiai audiencijai „Brit Floyd“ teko koncertuoti? Bei kuris koncertas jums labiausiai įstrigo?

Oi, kad žinokit, man teko groti itin mažose vietose, kaip kad baruose, kuriuose būdavo, vos du ar trys žmonės (juokiasi). Bet nieko nuostabaus, nes taip nutinka absoliučiai kiekvieno muzikanto kūrybiniame kelyje.

Kalbant apie didžiausią? Tai buvo viename festivalyje, kuriame mes sutraukėme apie 30-40 tūkstančių žmonių minią. Beveik visa festivalio auditorija atėjo stebėti mūsų šou! O kalbant apie solo koncertą, tai būtų „Red Rocks“, Denveryje, JAV. Ten mes kasmet sutraukiame virš 10 tūkstančių žmonių.

Klausiau ką jums reiškia „Pink Floyd“. O ką jums reiškia jūsiškis projektas? Darbas, aistra, karjera?

Oi, tai, be abejo, kad visko po truputį, viskas viename. Kaip minėjau, labai didžiuojuosi tuo, kuo „Brit Floyd“ tapo, į kokį reiškinį išsivystė. Ir, kaip sakoma, nežadama ties kažkuo sustot, nes kiekvieną kartą norisi padaryti vis geriau, atrasti naujų sprendimų ir t.t., ir pan.

Paskutinį sykį, kada koncertavote Lietuvoje, grojote arenoje? Dabar pasirodysite sąlyginai mažoje erdvėje – Trakų pilyje. Techniškai ir vizualiai pasirodymas bus mažesnis. Ar gauta patirtis nuo to nenukentės?

Žinoma, kad ne. Turiu omeny, kad mes esame groję ir grojame begalėje įvairiausių vietų – ne tik arenose, bet ir teatruose, rūmuose ar pan. erdvėse, tad tai mums tikrai ne naujiena (šypsosi). Ir, em, aš mačiau keletą Trakų Pilies nuotraukų – ne tokia ir maža ta erdvė! Ir aš beveik neabejoju, kad atėję į koncertą žmonės išeis iš jo su geriausiais įspūdžiais, nes jie jame gaus begalę geros muzikos, kurią praturtins įspūdingi tiek vaizdo, tiek šviesų efektai!

Viename jūsų interviu skaičiau, kad kartais grojate tokius „Pink Floyd“ kūrinius, kurių net patys pinkai nėra atlikę gyvai. Klausimas / pageidavimas: gal, tarkim, sugrosite Trakuose „Granchester Meadows“? Tokiai gana intymiai aplinkai, manau, ji puikiai tiktų!

Jo, „Granchester Meadows“ yra viena tų dainų, kurios mes niekada nesame groję ir kuri nešioja savyje tą tokią trapią, akustinę, jaukią nuotaiką. Niekada jos negrojome, nes kuomet tu esi prieš daugiatūkstantinę minią, ta daina paprasčiausiai „pradingtų“ kontekste. Tačiau, manau, būtų visai gera idėja kada nors padaryti akustinį „Brit Floyd“ turą po mažas, intymias ir jaukias erdveles ir fokusuotis būtent į tokias dainas kaip „Granchester Meadows“ ar pan.

Bet kalbant apie kitus „raritetus“, mes grojame, tarkim „Astronomy Domine“, grojame „Be Careful With That Axe, Eugene“, Tada „Set The Controls of The Heart of The Sun“, taipogi kūrinius iš „Atom Heart Mother“, bei tokį ilgagrojį kaip „Echoes“. Tad tikrai negrojame vien tik tai, kas skambėjo ir skamba radijo stotyse, o ir tai, ką paprastai dažniausiai klauso tik užkietėję „Pink Floyd“ fanai.

Tad atėjusieji, kaip supratau, gali tikėtis malonių „siurprizų“?

Žinoma. Žmonės išgirs praktiškai visiškai kitokį setą, lyginant su tuo, kuris buvo praeitamet. Kaip minėjau, bus tokių kūrinių, kurių patys „Pink Floyd” nėra groję gyvai. Ir tie žmonės, kurie tikrina internete mūsų set-listus, manau, bus ne kartą maloniai nustebinti (šypsosi).

Na, ir paskutinis klausimas: pasakykite visiems Lietuvoje esantiems „Pink Floyd“ fanams, kodėl jie jokiais būdais neturėtų praleisti „Brit Floyd“ šou Trakų pilyje?

Oi, na, atėjusieji gaus daugiau nei 2,5 valandų trukmės melomanišką potyrį, kuriame išgirs visko – nuo Syd Barrett eros laikų iki pat „The Division Bell“, bei, kaip minėjau, bus ir tai ko „Pink Floyd“ niekada nėra atlikę gyvai. Bus visiškai kitas set-listas nei pernai, kurį lydės įspūdingas šviesų spektaklis, specialiai šiam turiu paruoštos vaizdo projekcijos bei, tiesiog, manau, koncertu mėgausis ne tik „Pink Floyd“ fanas, bet jame džiaugsmą patirs ir tiesiog kiekvienas kokybiškos ir gerai atliekamos gyvos muzikos gerbėjas. Bus labai gerai, pamatysit!

BLITZ:

  1. Watersas ar Barrettas? – Watersas.
  2. „The Wall“ ar „Darkside‘as“? – „The Wall“.
  3. „Live at Pompei“ ar „Pulse“? – Em, sunkus čia, bet visgi tai būtų „Pulse“.
  4. „Comfortably Numb“ solo ar „Another Brick In The Wall“ berniukų choro partija? – Solo.
  5. „Wish You Were Here“ ar „Mother“? – „Wish You Were Here“.
  6. Video ar šviesų efektai? – Šviesos.
  7. Stadionas ar teatras? – Manau, teatras.
  8. Gitara ar pianinas? – Gitara, žinoma. (šypsosi)
  9. Trakų Pilis ar Kauno Žalgirio Arena? – Em, manau, sakyčiau Trakų Pilis, bet juk galiu pakeisti nuomonę po visko! (kvatojasi)
  10. „Brit Floyd“ ar „Pink Floyd“? – Be jokios abejonės „Pink Floyd“.

Žymos:, , ,

SUSIJĘ:


Parašykite komentarą