Def Leppard… Paskutinį kartą mačiau ir gyvai klausiau juos prieš 10 metų, kuomet stažavausi Amerikoje. Dirbau antram pagal dydį pasaulyje kazino, pavadinimu „Mohegan Sun“ ir to pasėkoje nemokamai turėjau galimybę patusinti koncertuose, kurie vyksta kazino arenoje. Ir te atsimenu tik tiek, kad tada kaip per nieką, kaifavau kai Leppardai sugrojo „Hysteria“ – iš kart tai tapo mano jų gabalu numeris vienas. Po to jie 2008 surengė šou Lietuvoje, tačiau tai buvo , berods, darbo diena, tad negalėjau dalyvauti vyksme, kol galiausiai išaušo 2015-ti ir koncerto organizatoriai „Seven Live“ maloniai įrašė į fotografų sąrašus, ko pasėkoje neateiti negalėjau, net praleisdamas antrąjį „Manchester United“ mačo kėlinį…

Iš karto sakau, kad šįkart koncertas nebesisuko aplink vieną gabalą, o priešingai – įtraukė su visa dinamika, kitimu, ekspresyvumu bei gaivališkumu alsuojančia energija. Taip pas vokalistą Joe Elliott jau kaip reikiant užaugęs pagurklis. Taip, bosistas Rickas Savage‘as yra su kiek per daug patampyta veido oda. Taip, visas kolektyvas jau garbaus amžiaus, tačiau ta plastika, užsivedimas ir darbas žiūrovui, bei elgesys ant scenos – neįtraukti negalėjo. Vokalistas atrodo kaip ir turi pilvuką, jam 55-eri, tačiau plastikos jam tikrai nestigo. Tada gitaristas Philas Collenas, kuriam yra 57 metai, savo išdirbtu kūnu turėjo kelt pavydą ne vienam plačiakelniui rokeristui. O ką tas, tikrai legendinis, būgnininkas su viena ranka išdarinėjo – sunku ir paaiškinti.

Ouldskūlas – taip paprastai ir vienu žodžiu galima nusakyti koks buvo koncertas, kokia publika jame rinkosi ir kokia dvasia pleveno. Jei tarkim kokie Aerosmith kiek užknisančiai prisidažę sruogelėmis plaukus ir glamo, apsirengime ir scenografijoj, yra kaip reikiant perdozavę, tai Leppardai – kur kas paprastesni ir natūralesni. Ir gal nuoširdesni. Paklausė publikos „ar visi supranta angliškai?“ ir pridūrė, kad šilčiausiai juos priima Kanadoje, tačiau Lietuviškoji publika, pasak vokalisto Joe, tą darganotą sekmadienio vakarą ko gero persprogo savo užsivedimu „amerikiečius“. Plius tai buvo PIRMASIS pasaulinio turo britų rockerių koncertas (!), ko pasėkoje – sportiškas šviežumas judesyje, scenos išsiilgimas dainavime bei grojime, galų gale minėta energija – gyva, nuolatos pulsuojanti ir fejerverkais sproginėjanti. Nors pirotechnikos jokios bei konfeti – nebuvo.

Grojo „Love Bites“, grojo kažkada mano itin mėgstamą „Photograph“, kuris buvo pačioje pabaigoje, grojo akustiškai tik su viena gitara „Two Steps Behind“, beigi kaip be „Hysteria“, „Pour Some Sugar On Me“, „Animal“ ir t.t. ir pan… Labiausiai patiko rokavas ir labai emociškai stiprus momentas, kai iš eilės buvo sugroti „Let‘s Get Rocked“, bei minėtas „Sugar“ su tokiais (įstabiais) lyriksais kaip „aš karštas, kietas ir saldus – nuo pat galvos iki kojų galų, jė!“ Pamirštas tada buvo sėdėjimas (nes aš išstovėti ar tusinti visą koncertą jau, deja, nebesugebu) ir susikabinus su šalimais headbanginančiais ouldskuliniais rokeriais buvo pasinerta į pačią tikriausią puotą plaukų garbanoms, kurios dar ir prakaite išsimaudė.

Publiką beje, reikia pagirti, gerai išjudino „Rebelheartai“, kurie apšildė koncertą. Bet, kaip kažkas kažkurioje spaudoje rašė – metas jiems nebeapšildyti, o normaliai solo pasirodymu kaitinti. Ką aš viliuosi jie ruošiasi daryti. Publika susirinkusi buvo iš ties marga – nuo Gariūninio tipo diedų ir bobų iki paauglių bei kitų jauniklių, kurie su laiku taps nuožmiais blekeriais, kai paaugs. Taipogi buvo matyti ir nemažai kožinių metalistų, bet daugiausia tai buvo pliktelėję, senosios kartos tusovčikai. Bei kas be ko šiaip „Love Bites“ atėję paklausyti visoks mano amžiaus jaunimas / senimas.

Ar buvo geras kocertas? Tikrai taip. Ar jis papuls į 2015-tų metų kultiškiausių koncertų topą? Bus matyt. Nes šie metai paduoda vienas už kitą geresnius muzikinius įspūdžius ir jau dabar galėčiau pusę to topo sąrašo surašyti. O Juk dar laukia visa vasara su visokiais „Placebo“, Robertu Plantu, „Chemicalais“, bei šiaip festivaliai, kurie kaip visad suteikia itin netikėtų emocijų audrą. Tada ruduo su Squarepusher, bei šiandien sužinota apie gyvą Apparat šou. Žodžiu, Rock on!