Auksinis archyvas: Depeche Mode “Strangelove” (Balandžio 13-ta, 1987 m.)

Nepamenu kada tiksliai užkliuvau už jų, kada tas keistas jausmas mane pagavo, bet „Depechai yra Depechai“ – veikia net garsiai neištarus, jau senai. Aplankyti visi jų koncertai Lietuvoje; mp3 diskografija pakeitė 3 kompus; CD pavidalu lentynoje puikuojasi esminiai albumai. „The Singles 81-85“, „Black Celebration“, „Music for the Masses“ vinilai yra ne tik brūžinami, bet ir gerai išlaikyti pirmojo leidimo eksponatai. Žodžiu, dokumentai tokie, o faktai – panašūs.

„Atsimenu“ savo pirmąjį „Depeche Mode“ koncertą. Tai buvo 2001 metai, vasara, pre-party Saulėtekio barake su Tabiu ir jo panom, bei apie 20 tūkst. fanų ginkluotų „Exciter“ vėliavomis Vingio Parke. Būdamas šviesiaplaukis devyniolikmetis tada jaučiau ypač didelę silpnybę alkoholiui ir merginoms. Tad kol žvaigždės grojo, aš laižiau jai, ji laižė man rankų pirštus, graibaliojome šokyje vienas kito bambas, trynėmės į kits kitą balnais, o po visko net nežinau ar pasakėm „viso gero“. O vardas koks? Tad pirmas kartas –  visai depechiškas. „Goodnight Lovers“, kaip sakė man po visko kompanijonai.

Pamenu, pastaroji baladė labiausiai įkirto po 2006-tų metų koncerto „Siemens“ Arenoje, kuomet Gahanas su Gore‘u ją dainavo paskutinę. Šį koncertą sugėriau jau sausesne širdimi, tad smegenys tuo iki šiol džiaugiasi. Spardymasis vidury arenos, kuomet užgrojo „Behind The Wheel“; taškymasis per „Enjoy the Silence“; ir po renginio mačiau tokių panų, kurios netgi ašarojo. Į Varšuvą pakartot nuvažiuot gaila nesigavo (koncertas buvo darbo dienos metu, kiek pamenu), o su DM fanklubu planuotas aplankyti Budapeštas – taip ir liko tik „mIRC“ chatuose.

Po šio gigo įsijungė „can‘t get enough“ pavaros, atsivėrė „suffer well“ greitkeliai, o posakis „Depechai yra Depechai“ pasidarė kaip niekad skambantis. Kolonėlės lūžo nuo synth-pop, didžėjai iš juoko nuo neitin blaivių pageidavimų, o mėgstamos dainos keitė dar labiau mėgstamas. Tarkim, „Somebody“ gabalas, kuriame Gore‘as verkiančiu balsu sarkastiškai tyčiojasi iš būtent tokių baladžių – tada gyvai norėtas išgirst labiausiai. Geri lovesongai juk daro stebuklus!

Toliau „One Caress“, „Breath“, „In Your Room“, „Walking in My Shoes“, beabejo „Home“ ir net toks undergroundinis medliakas kaip „Freestate“ iš albumo „Ultra“ – visi šie gabalai turėjo savo vietą. Kol galiausiai – 2009-ti metai ir „Sounds of the Universe“ diskas. Turas, kaip jūs visi gerai atsimenate, aplenkė Lietuvą ir dar kelias šalis, bet neaplenkė fanų. „Ryanairas“, hostelių bookingai, bilietai pusmetis į priekį ir du miestai: Bremenas Vokietijoje su Londonu pažadėtoje žemėje. Tokius taškus kaip Barseloną ar Milaną pasilikome kitam kartui.

O čia jau – knygą parašyt galėčiau, bet nerandu jai viršelio, tad viskas kol kas planuose. Emocionaliai, beabejo, „Touring The Angel“ koncertas Vilniuje buvo stipresnis, bet visa kita – vaje. Depeche‘ų muzika jau savaime yra energetinio parako bomba, bet kai šalia to dar ir žiūrėt yra į ką ant scenos, tai ne tik ausys elektrinasi, bet ir akyse sproginėja. Tokių taiklių vizualų dar neteko matyt jokiam šou; koncepcija koncerto – su visais up‘n‘downais, breakdownais ir high endais – almanachiška; o Gahanas, Gore‘as ir Fletcheris tai ką – tiesiog gyvos legendos. Kas, kad Fletchas per visą karjerą daugiausia tik šoka ant scenos, o Martynas su Deivu – nebetraukia taip iš plaučių kaip 80-taisiais. Tokiais atvejais – pamatai auksines Gore‘o garbanas ir iš kart ramu.

Na, ir štai praėjo 3 metai, o „Depeche Mode“ savo feisbuko paskyroje jau mėto jpegus su prierašu „It’s time…“ Albumas tai kaip albumas – vis tiek silpniau nei „Metallica“ – nieks nebepavarys, tad galim būti ramūs. Man asmeniškai žiauriai įdomu kaip jiem gausis ir laukiu nekantraudamas, o ne laužydamas iš oro pesimistines prognozes. Tarkim „SOTU“ gal ir silpniausias jų darbas, bet vien gabalas „In Sympathy“ vertas, nežinau, gal 10-ties šiuolaikinių visokių indie garbanotų grupeliūkščių, štampuojančių Niujorką, įrašinėjančių „dainas“ su visokiais iPadais ir koncertuojančių su kliošinėmis kelnėms bei vailokais ant galvų. Let‘s go make some art!tokiems skirti žodžiai.

O be naujo albumo juk visa esmė yra turas ir koncertai. Lietuva, Latvija, Lenkija… Tada kokia nors minėta Barselona su Milanu. Galima ir apie Berlyną su Paryžium rimtai pamąstyt. Žodžiu, kult.lt žada per daug nesismulkinti su ekskursijomis į svečias šalis. Ir jei po 2006-tų metų labiausiai norėjau išgirst gyvai „Somebody“, jei Bremene 2009-tais garsiausiai kaifavau per „Walking in my Shoes“, o Londone 2010-tais – „In Your Room“. Tai štai stebėkit kas yra visa griaunantis kavalkas dabar. „Strage highs and stange lows…“

Taigi, daina – apie tą patį, kas rašoma šiame tekste. Balandžio 13-ta, 1987-ti metai, Bong 13 (DM singlo koduotė „Mute“ leible), legendinis albumas „Music for the Masses“, kultinio „Pasadena Rose Bowl“ koncerto laikai (apie tai yra susuktas nuostabus dvigubas dokumentinis filmas „101“) ir šiaip tiesiog pasakiškas metas. Kaip ir visada singlas nebuvo hitas gimtojoje Britanijoje (16-ta vieta), bet tradiciškai puikiai pasirodė Vokietijoje (2). Klipas – dar vienas Anton Corbijn benefisas, o naujai atgimusią šią dainą galėjote šiom dienom matyt (jei įsijungiate) TV ekranuose, kaip „Gucci“ kvepalų reklamą (perdainuota ji ten, beje, projekto „Bat For Lashes“).

Kas abidniausia, „Strangelove“ DM dainavo praeitam ture! Gi aš maniau, kad jie jos neatlieka, nes taupo, kaip išskirtinumą būsimiems (kokia, tarkim, buvo „Stripped“ @ TOTU). Tiek Londone, tiek Bremene jos nebuvo, o kai tikrindavau set-listus – nerasdavau. Tačiau girdėjo ją ir Paryžius, ir Liuksemburgas, ir Izraelis… Ir net kaimynai Čekai Prahoje. Minėjau DM teisingus vizualus? Tai, štai pažiūrėkit „Strangelove“ live 2009. Iš ties, negali išlikti ramus – gražiau juk būti sunkiai gali.

Ir, bliamba, ar dar atsimenate tokį nabašnikėlį, kurį žmonės vadino Karaliumi muzikos, kuri yra gimininga Depechams? Kalbu apie Mykolą, kitaip žinomą Michaelo Jacksono vardu. Kaip mes, pamenu, nervinomės tikrindami depechemode.com puslapį po MJ mirties ir nerasdami ten jokio tribute‘o (kai visas pasaulis tik tuo ir užsiiminėjo)… Ir šekit – synth-pop Karaliai reikalo tuščio nepaliko. Būtent dainoje simbolišku pavadinimu jie parodė tą meilę ir itin subtiliai. Akyli fanai išgirdo Deivą sušunkantį Mykolišką „Yy-Chiii!“ Ir taip, beje, Gahanas darė per visus „Strangelove“ atlikimus tais metais. Savas čiuvas. Smagus tribute‘as.

2 Komentarai apie “Auksinis archyvas: Depeche Mode “Strangelove” (Balandžio 13-ta, 1987 m.)

  1. DP, turejai omeny DM? 🙂

    Drisciau gincytis, tiek del vienu tiek del kitu. Nors U2 man pusiau dzin yra. Bet esme ta, kad ir Depechai ir u2 DIRBA ZMONEMS. Jie kuria fantastinius koncertus, del to juos ir myli, del to jie daugiausia parduoda bilietu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *