„Driezhas“: „kurdamas mėgaujuosi procesu, nežinodamas kur jis mane nuves.“

Projektą „Driezhas“ žinau gana senai. Pamenu klausiau man tada (2003-iais metais) nesuvokiamą (gal net iki šiol), jo splitą kartu su Doniu ir Inconnu „20.00.0000“. Kažką po jo dar pabrūžinau, bet labiau projektas mano sielos neužkabino. Tačiau laimės valanda visgi išaušo ir kai stvėrė tai iki šiol nepaleisdama – 2008-ti metai ir legenda  netgi Lietuvos muzikinėje padangėje tapęs albumas „Tolumoje“. Manau, net neverta apie jį pradėt kažką pasakot, nes šio interviu intro gali netyčiom virst ir albumo apžvalga.

Šiaip ar taip priežastis, kodėl aš ryžausi užkalbinti projektą „Driezhą“ su dviem jo nariais Kristijonu ir Ieva tai pribloškęs mane jų gyvas pasirodymas vasaros festivalyje „Mėnuo Juodaragis„. Visiškai kitoks vaizdas nei seniau. Jei prieš tai koncertuose Kristijonas būdavo statiškai palinkęs ties nešiojamu kompiuteriu, tai dabar ir klavišiniai ir pučiamieji, ir dar visokie rakandai. Tačiau esminis akcentas ant scenos šįkart buvo ne pastarieji dalykai, o… įstabaus žavesio, charizmos, artistiškumo ir vokalinių sugebėjimų mergina vardu Ieva.

Tad štai ir interviu su jais abiemis. Gana gausūs klausimai iš mano pusės, nuoširdūs ir šilti atsakymai iš klausiamųjų. Atlikėjai jums papasakos apie jau labai greit pasirodysiantį naujausią albumą, savo pasaulėžiūrą ir kūrybinę filosofiją, ateities galimus koncertų planus, jų tarpusavio bendravimą lipdant dainas, bei tvirtą pasiryžimą įvykdyti pilietinę pareigą Spalio 14-tą.

Sveikas, emaile rašei, kad šiuo metu pluši ties greit pasirodysiančiu albumu. Papasakok kokie darbai/procesai vyksta. Minėjai, kad planuoji baigt viską Lapkričiui?

Kristijonas: Labas. Taip, dabar pats įkarštis – dar ir dar kartą klausom, dailinam įrašus, vyksta masteringas. Ruošiam aprašymą, verčiam dainų tekstus į anglų. Dalį medžiagos jau nusiunčiau dizaineriui, traukinys pajudėjo. (šypsosi)

Na, jei ne lapkričiui, tai Kalėdoms dovana tikrai turbūt bus. Pavadinimas ar bent koncepcija jau sugalvoti? O gal atvirkščiai – visa tai formuojasi bekuriant?

Kristijonas: Koncepcija susiformavo procese. Naujajame albume “Gonija” vyraus mistiniai, mitologiniai tekstai, siurrealistiniai siužetai. Bendras skambesys: ethno-electro, lo-fi kontrastuojantis su hi-fi, elektroniniai instrumentai bendraujantys su gyvais. Ritualiniai ritmai ir melodijų pynės. Įvardinti stilių darinius mieliau patikėčiau muzikologams, muzikos kritikams, nes kūrybinis kelias buvo nežabotas ir rezultatai man pačiam yra smagūs bei nauji atradimai. Juos sunku aprašyti, reikia išgirsti.

 

Apie būsimą albumą dar pašnekėsime, dabar palieskime kitką. Tave kaip atlikėją galima matyt dvipusiai – prieš albumą „Tolumoje“ ir po jo. Iki jo buvai undergroundinis kompozitorius, dabar gi tavo muziką transliuoja ir radijas, ir TV. Tad pasakok. Kokius tolius pasiekei? Kas buvo laukta ir ko tikėtasi, o kas buvo kaip siurprizas, nustebino?

Kristijonas: „Driezhas“ muzika yra nuoširdi kūryba, kuri keitėsi kartu su manimi. Undergroundinio skambesio nevengiu ir dabar, ieškau savito, šiek tiek kreivo, gerąja prasme, skambesio. Avantgardo bei gilaus undergroundo užmanymų turiu sukaupęs ir jau bręsta reikalas juos parodyti pasauliui. Kas prasilenks su „Driezhas“ koncepcija, nuskambės naujame projekte, kurio iki šiol dar niekam nepristatinėjau. (šypsosi) Dėl radijo ir TV – smagu, kad eteriui reikalinga įvairi muzika ir dar yra kuo nustebinti, pradžiuginti muzikos redaktorius bei klausytojus.

Kas tau pačiam yra albumas „Tolumoje“? Ar tikėjaisi tokios jo sėkmės? Kurdamas siekei kažkokių tikslų, ar atvirkščiai tu esi kaip tas sportininkas – negalvoji apie podiumą, o koncentruojiesi į dabar ir čia, į procesą?

Kristijonas: Šis albumas man daug reiškia. „Tolumoje“ muzika – ilgai brandinta ir išieškota. Be abejo, tikėjausi, jog šis veikalas atras savo klausytoją ir lūkesčiai išsipildė. Tai buvo ir nauja patirtis leidybos srityje – susipažinau su šios veiklos principais, pamačiau, kas dedasi už kadro.

Man kūryba yra priešinga gamybai, kai žinoma kiek ir ko reikia, pagal užsakymą “iškepami gabalai” ir brukami į rinką. Atvirkščiai – kurdamas mėgaujuosi procesu, nežinodamas kur jis mane nuves. Vėliau kūriniai publikuojami ir taip randa kelią iki klausytojo.

Šiaip pragmatiškas klausimas: kiek vienetų šio albumo pavyko parduot? Tiek fiziniu tiek skaitmeniniu formatu.

Kristijonas: Apie 400 vnt. CD, fiziniu formatu. Skaitmeniniu – ženkliai mažiau. Matyt žmonėms vis dar reikia pačiupinėti savo pirkinį. Bet elektroninės versijos darosi vis populiaresnės, tai ateityje galima tikėtis kitokios statistikos.

Savo muziką leidi savoje leidykloje. O ar nebuvo pasiūlymų iš kažkokių tarkim užsienio leiblų? (visgi „zh“ projekto pavadinime neatsitiktinai yra ne „ž“). Tavo dabartinę kūrybą kažkas įvardino kaip garso takelį filmui. Žinau, kad darbuojiesi reklamos srityje, tiesa?

Kristijonas: Keletas „Driezhas“ kūrinių yra išleisti kitų Lietuvos leidėjų („Dangus“, „Monako“, „LRT“). Klausytojų ratas plečiasi už Lietuvos ribų, tad tikėtina, jog sulauksim ir pasiūlymų iš užsienio.
Dėl muzikos vizualumo – gali būti, nes apie tai galvoju ir to siekiu kurdamas. “Driezhas” kompozicijas savo užmanymams mielai renkasi filmų ir teatro režisieriai, choreografai.
Reklaminiai garso takeliai yra dalis mano kasdieninės duonos. Šioje srityje dirbu daugiau nei dešimt metų.

Papasakok apie savo leiblą. Kokia jo esmė, kam jo reikia? Ar nebūtų paprasčiau patikėti leidybinę naštą kažkam kitam su visais platinimo, reklamos darbais, o pačiam užsiimt grynai tik kūryba?

Kristijonas: Leidykloje Soundprovocation daugiausia platinu virtualius instrumentus, savo paties ruoštas garsų bibliotekas. Čia patalpinta ir mano muzika, kurią galima įsigyti. Dalį jos galima perklausyti bei atsisiųsti nemokamai. Kai yra galimybės, kodėl tuo nepasinaudojus? Vieta serveriuose įperkama, logistika nesudėtinga. Reikia skirti laiko sklaidai, buhalterinei apskaitai. Kita vertus – turiu nuolat suktis, galvoti į priekį, kad galėčiau padengti išlaidas. Patikėjus platinimą kitiems, šie rūpesčiai atkristų.

Kaip žiūri į savo ankstyvąją kūrybą? Beje, kur jos galima rasti?

Kristijonas: Ankstyvieji ieškojimai visada liks brangūs. Toli nuo savęs nepabėgau – gal pasikeitė muzikinių minčių dėstymo forma, atsirado daugiau nuoseklumo, bet branduolys išliko. Senų kūrinių galima rasti www.driezhas.lt, https://vimeo.com/driezhas. Keletas valandų muzikos skambėjo tik vieną kartą festivaliuose „Mėnuo Juodaragis“, daugiau ji niekur neužfiksuota ir jokių įrašų nėra. Kas tada buvo, išgirdo, tam pasisekė. (šypsosi)

Pakalbam dabar apie dabartį. „Driezhas“ koncertas Mėnesyje Juodaragyje mane paliko apšalusį! Pamenu kaip kažkada tam pačiam MJR kaip tvarkingas vaikinukas, per savo live darbavaisi su leptopu. O dabar… ir pučiamieji, ir klavišiniai, ir vokalas, ir… vokalistė! Tad ar nusibodo, išsireikšiu, chaltūrint, ar taip tiesiog įdomiau?

Kristijonas:  Na, kompai, MIDI kontroleriai, šiandien yra daugelio elektroninės scenos atlikėjų instrumentai. Didelės galimybės ir mobilumas. Nepaisant to, man atgimė noras išnaudoti savo specialybinę kvalifikaciją ir pasirodymuose dažniau groti birbyne ar kitais akustiniais instrumentais. O vokalistė gi ne vien balsas, bet ir kūrybiškas, žmogiškas bendravimas. Taip smagiau, gyvybingiau, išraiškingiau.

Klausimas paprastas: kur tu radai tą brangakmenį vardu Ieva? Tai ilgalaikis įsiliejimas ar tik šiam albumui „kontraktas“? Ieva, kas paskatino tave prisijungti prie projekto „Driezhas“?

Kristijonas: Paprastai – parašiau skelbimą Facebook’e. (šypsosi) Gerai, kad susitikome.

Ieva: Įsiliejimas, atrodo, ilgalaikis, turbūt būtų sunku dirbti, įdėti pastangų, laiko, energijos jaukinantis vienam kitą ir šlifuojant kampus su nuostata, kad laikinai. O prisijungti paskatino alus (šypsosi). Juokauju, nors tame yra tiesos. Iš tikrųjų tai šūsnis tekstų skirtų muzikinei jų raiškai ir smuiko, jazz vokalo mokslai, scenos poreikis ir idėjos, o „Driezhas“ pasitaikė tinkamu laiku tinkamoj vietoj ir dar su patinkama koncepcija. Šiaip tai toks beveik netyčiukas čia gavosi.

Albumo „Tolumoje“ įrašyme dalyvavo krūva žmonių. Ir Sigutis Jačėnas, ir bobulė, ir operiniai balsai. Kaip bus artėjančiame albume? Šį kart vokalinės partijos bus patikėtos vienam svarbiausiam asmeniui vardu Ieva? Ar bus ir vėl daugiau kviestinių kontributorių?

Kristijonas: Šį kartą viską atlikome dviese.

Naujas albumas bus kaip tąsa „Tolumoje“ skambesio? Turbūt antro oficialaus nario projekte indėlis bus irgi svarus?

Kristijonas: Iš esmės, taip – bus tąsa “Tolumoje” skambesio. Labai vertinu Ievos indėlį. Organiška mudviejų kūrybos sintezė prinokino gardžių vaisių. (šypsosi)

O gyvas atlikimas irgi gal plėsis? Tarkim prisidės mušamieji. Ar, manai, kad dabar yra pats tas, t.y. aukso viduriukas.

Kristijonas: “Driezhas” siekia būti dinamiškas, tad du atlikėjai yra pats tas. Žinoma, kitos galimybės neatmetamos, bet kol kas liksim dviese.

Ko siekiat savo muzika ar savo eilėmis? Kokią žinutę siunčiat ar siekiat suteikti jausmą?

Ieva: Pirmiausia, tai tiek muzika, tiek tekstai mums patiems aktualūs. Tai toks savotiškas proveržis būsenos, minties, jausmo… Dažniausiai ta žinutė susiformuoja procese, manau, nėra kažkokios išankstinės nuostatos, kad dabar visus pamokysim mitologijos, o dabar tegu visi pasijunta plūduriuojantys vandeny. Man, atrodo, kad mene veikia toks bendražmogiškas poveikio principas, kuris įsigyvendina: klausant, stebint, liečiant… tai manau, kad ir siekiam to, norisi duoti pradžią vaizdiniams, pamąstymams gal ir pojūčiams, kurie mums pasirodo verti susikurti, apmąstyti, pajusti.

Kaip atrodo jūsų kūrybinis procesas? Ar kuriat kartu tiek muziką tiek eiles, ar tarkim Kristijonas daugiau muzikoje specializuojasi, o tu Ieva poezijoje, vokaliniuose dalykuose?

Ieva: Veikiam savo sferose, kaip ir paminėjai: Kristijonas – muzikoj, aš – tekstuose ir vokalinėse partijose. Bet dažnai bendradarbiaujam, pasimėtom pastabom ir kritika, įtikinam vienas kitą arba ieškom kompromiso.

Žinau, kad jums labai patinka koncertuot „Mėnesyje Juodaragyje“. „Driezhas“ lyricsai persmelkti baltiškais / pagoniškais motyvais. Tad kaip pas jus yra su tikėjimu / pasaulėjauta / ideologija?

Ieva: Pasaulėjauta – panteistinė. Pagoniškųjų tikėjimų simboliai ir jų reikšmės, tiesos, tikėjimo išraiškos, vertybės man labai svarbios, priimtinos. Formos, kurias reikia suprasti ir vertinti. Tai skatina tiek jausti, tiek mąstyti, tiek tikėti. Giluminiškai. O Krikščionybės vaidmuo neišvengiamas, bet man imponuoja tik pavienių simbolių lygmeny (taip pat kaip ir kitų, svetimų religijų), jie verti pagarbos ir dėmesio, kuriuos išugdė V. Radžvilas, bet tik tiek. Taigi, ir įtaka kūrybai tokia – ne aklai sekant, bet mąstant ir atsirenkant. Tikėjimas – savo vietoj, esu rami.

Kristijonas: Aš esu krikštytas pagonių savatikis. Tikintis, bet ne religingas, nešališkas ir neabejingas.

„Driezhas“ dažniausiai koncertuoja festivaliuose. Tačiau pamatęs Jūsų paskutinį koncertą „Juodaragyje“, nedvejodamas sakau, kad nusipelnėte solo koncerto. Su apšildymu. Tad gal ruošiat kokius specialius teatrališkus albumo pristatymo koncertus? Kokiam Rusų Dramos Teatre kaip kokia grupė „Antis“?

Ieva: Tiksliai pastebėjai, vis pasvajojam apie albumo pristatymą Rusų Dramos Teatre. Šiaip, galvojam apie akademinę koncertinę aplinką, bet labai smagu ir festivalinė. Norėtųsi įsipaišyti tiek į vieną, tiek į kitą.

Kristijonas: Smagu, kad likom įvertinti. Turim keletą teatrališkų užmanymų, kuriems reikalingi dideli žmogiški ir laiko resursai. Gal kiek per anksti apie tai garsiai kalbėti. (šypsosi)

Klausimas aktualus man kaip kolekcionieriui; gal naujas albumas bus išleistas iš naujo atgimstančio vinilo formatu? Turbūt girdėjai smagią statistiką, kad dar 2011-tais metais vinilo pardavimai pralenkė CD pardavimus pasaulyje. „Antis“, „Siela“, J. Šeduikytė išsileido, tad gal jūs sekantys?

Kristijonas:Taip, vinilo pardavimo statistiką seku jau keletą metų ir skaičiai džiugina. Mėgstu šį formatą ir buvo minčių leisti albumą LP pavidalu, bet šį kartą pasirinkome labiau paplitusias laikmenas.

Kas įsigys CD, albumą iš karto galės atsisiųsti internetu bei klausytis elektroninės versijos. Tuo tarpu CD paštu pasieks pirkėją artimiausiu metu.

Kaip manot krizė kada nors baigsis?

Ieva: kaip smagu kaip smagu, pakrizenkime kartu.
Kristijonas: (šypt)

O eisite balsuoti į seimo rinkimus?

Ieva: Žinoma.
Kristijonas: Taip.

Kurio filmo premjeros labiau laukiat; „The Hobbit“ ar „Kita Svajonių Komanda“?

Ieva: Nusprendžiau nežiūrėti naujų filmų, nes pilna klasikos, kurios nemačiau ir, kurios asmeninių premjerų vis laukiu.
Kristijonas: “Kita Svajonių Komanda”.

BLITZ:

1. poezija ar proza?
Ieva: Jos – neatskiriamos.
Kristijonas: Proza – bet kada. Poezijai reikia nusiteikimo.

2. induizmas ar krikščionybė?
Ieva: Žiūrint kaip.
Kristijonas: Laikausi nuomonės, jog iš esmės visos religijos vienodos.

3. Operinis spektaklis ar vakarėlis klube?
Ieva: Spektaklis.
Kristijonas: Spektaklis.

4. Miestas ar kaimas?
Ieva: Didmiestis arba vienkiemis.
Kristijonas: iki 40 m. – miestas, 40-60 m. – kaimas, vėliau vėl miestas.

5. Laikraštis ar info portalas?
Ieva: Info portalas.
Kristijonas: Portalas.

6. Klausti ar klausytis?
Ieva: Klausti – savęs; Klausytis – ne kiekvieno.
Kristijonas: Pirma klausytis, tada klausti.

7. Arbata ar kava?
Ieva: 11:00 – kava; 17:30 – arbata.
Kristijonas: Dažniau – kava.

8. instrumentas ar balsas?
Ieva: Žiūrint kieno balsas ir koks instrumentas.
Kristijonas: man šie žodžiai – sinonimai.

9. Freddie Mercury ar Curt Cobain?
Ieva: Freddie Mercury.
Kristijonas: Cobain dėl trijų dainų, Mercury – dėl 7.

10. „Tolumoje“ ar “Demo #1” (MC)?
Ieva: “Dulkėm ir žiedlapiais.” (šypsosi)
Kristijonas: “Tolumoje”.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *