Geriau už „Positivus“ būtų tik dar vienas „Positivus“

Liepos 17-19 dienomis Salacgrivoje (Latvija) nuaidėjęs didžiausias Baltijos šalyse festivalis „Positivus“ buvo jau devintasis. Tiesa, kult.lt komandai tai buvo pirma kelionė į šį profesionalų, kiekvienais metais atlikėjų programa džiuginantį ir puikiai pop ir alternatyvios muzikos atmosferą derinantį renginį. Praėjusio savaitgalio įspūdžiai nenustoja rusenti, nors prieš akis jau  kitas penktadienis, o su juo dar viena kultūros, muzikos ir pramogų dozė. Jūsų dėmesiui informacija apie kelionę, renginio vietą, kainas, keli praktiniai patarimai tiems, kurie susigundys aplankyti jubiliejinį „Positivus“ kitąmet ir šių metų grojaraščio apžvalga.

Tas ilgas kelias…

Į maždaug šimtą kilometrų nuo Rygos nutolusį pajūrio kurortą Salacgrivą susiruošėme vykti autobusais, mat jie patogūs, greiti ir dar veža už labai padorią kainą.   Be to, nereikia niekuo rūpintis: tik atsipalaiduok ir miegok, o jis pats tave pristatys ten, kur reikia.

Išties, tuos 200 km nuo Vilniaus iki Latvijos pasienio nuvažiavome labai greit – per kiek daugiau nei 2 valandas – tačiau paskutinį 100 km.  iki Rygos vingiavome dar pusantros, siauru keliu, nuolat lenkdami ar lenkiami krovininių automobilių. Minusas autobusui: jis gali būti nepunktualus. Per kolegos puse valandos vėliau atvykusį „ekspresą“  p a s k u t į n ę akimirką vos spėjome persėsti į autobusą, vykstantį į Salacgrivą. Prisispaudėme ant grindų (nes vietos užimtos pagal greitesni-gudresni principą, o ne pagal užrašą ant bilieto) ir nusiteikėme dar 100 kilometrų  pasikratymui pajūrio takais.

positivus-173

Jaučiausi už visa ką laimingesnė, kad turėjome iš anksto nusipirkę bilietus iš Rygos, mat autobusui pajudėjus stotelėje dar spietėsi daugybė nelaimingų festivalininkų, kurie velniai žino kaip turėjo ieškotis kito transporto.

Kelionė iki Salacgrivos truko 3,5 valandos. Jei paklausite, kaip tai įmanoma, kai atstumas 100 km, tada veikiausiai dar nesate patyrę kelio darbų ir prie festivalio nutysusios laukiančių automobilių eilutės derinio.

Patarimas #1 Važiuokite automobiliu! Susisiekimas su Salacgriva autobusu visai neblogas, bet kelionė užtrunka visą dieną ir atsieina apie 20 eurų. kai susirenka daugiau žmonių, automobilis tampa praktiškesne (ar bent jau patogesne) transporto priemone.

Braliukai ir kita fauna

Apsigyvenome  kempingo pradžioje, kad toli vaikščioti nereikėtų ir tuojau pat ėmėme tyrinėti, kas vaikšto aplink. Be latviškų balsų nuolat pasigirsdavo kažkas rusiškai, lietuviškai, estiškai ar angliškai. Žmonės ten – faini,  paprasti. Ne per daug alternatyvūs, ne stileiviški hipsteriai, bet ir ne marozai su fyfom. Žinoma, kaip ir visur, pasitaikydavo pamatyti ir kitokios faunos, tačiau ji veikiausiai nuo pat „Positivus“ pradžių nusigrūdo į tolimąjį kempingo kampą, kuriame niekad nebuvau,  iš to palapinių miestelio niekur nesitraukė ir savo „zbitkus“ krėtė ten. Pikčiausia, ką aš mačiau, buvo vietiniai pašiukšlintojai bei keli raudoni veidai. Viskas.

11703168_857240984371614_8662089768512775101_n

Patarimas #2  Tiesa, tikrai ne visi „Positivus“ dalyviai rinkosi gyventi palapinių miestelyje: savas vakarėlis vyko ir stovėjimo aikštelėje, kurioje automobiliuose (nors teko pamatyti ir po, ir ant) miegojo visas būrys taupių lankytojų.

Kompaktiškas derinukas

Festivalis įsikūręs pačiame Salacgrivos miestelyje, visai šalia jaukaus paplūdimio, todėl, jei į krantą neatplaukia nosį riečiančių dumblių, dienomis maudykitės į sveikatą, o naktimis mėgaukitės žvaigždžių atspindžiais ir vėjo ošimu. Teritorija nedidelė, vienoje kelio pusėje kempingas, kitoje scenos. Jos kompaktiškai sutalpintos viena šalia kitos, todėl nepatogumų dėl atstumų nekyla. Tiesa, kadangi scenos buvo arti,  pasigirdo keletas nesuderėjimu: vienu muziką paleidus visose scenose ir nutolus nuo garsiakalbių vos keliolika metrų, jau visu gražumu išsiskleisdavo kakofonijos žiedeliai. Tačiau, kaip jau minėjau, taip nutiko vos porąkart.

Alus ar marškinėliai?

O štai pinigine prasme „Positivus“ kiek nustebino: nors bilietai piniginės pernelyg neištuštino, kitos kainos buvo panašios į didžiųjų Europos open-air’ų. Kaip pasakojo patys latviai, kainos yra gan svarbi priežastis, kodėl dalis jų labiau linkę važiuoti į  renginius Lenkijoje ar Čekijoje. Ten pragyvenimas festivalyje atsieina bene dvigubai mažiau.

Kad būtų aiškiau: festivalio teritorijoje normalus maistas kainavo vidutiniškai 6-7 eurus, nors buvo įmanoma rasti ir šaltą bandelę primenantį kebabą už 4,5 euro.  Pigiausias „Tuborg“ alus atsiėjo 3,5 euro, geresnis gyvas – 5. Kempinge pigiau, tačiau kadangi pirkau tik kavą, tai kainų neįsidemėjau. A, ir dar dušai: 4 eurai ir nemenka eilutė prie jų rytais.

11702980_689397871191448_39973568027923319_n

Patarimas #3Tačiau niekas nedraudė papietauti, apsipirkti ir atsigerti mieste! Nors kavinių ten vos viena kita, ir iki jų geras gabalas kelio, pasiskaičiavus visai apsimoka griebti kad ir brangią taksi ir nukeliavus į miestelį pavalgyti, o tada apsipirkti Maximoje visam vakarui.

Patarimas #4  Buvo ir malonių siurprizų: pavyzdžiui,  neįtikėtinai pigi „Positivus“ atributika, t.y. marškinėliai už vos penkis eurus ( kaip viena stiklinė normalaus alaus)!

Scenos

Aštuoniose Positivus scenose per savaitgalį pasirodė per 150 atlikėjų. Visų apeiti ir pakomentuoti  neįmanoma, tad šįkart vykau pamatyti headliner‘ių pasirodymų. Tuolab, kai šiemet jų buvo visai nemažai! Kaip minėjo festivalyje sutikti „Positivus“ senbuviai: „anksčiau pagrindiniai atlikėjai buvo mažiau žinomi, tačiau mažosiose scenose  pasitaikydavo tikrų atradimų. Šiemet mažieji gan pilki, užtat headliner‘iai stiprūs.“

Didžioji dalis festivalio, žinoma, buvo praleista pagrindinėse scenose : Lattelecom ir Nordea (taip, taip  duoklė reklamai),  kur ir  viešėjo festivalio Placebo, Robert Plant, Kasabian, Lamb, St. Vincent, Basement Jaxx, Charlie XCX ir kiti tarp pop, rock ir indie dievukai. Tiesa, jei pagrindiniai koncertai baigdavosi, o miegoti dar nesinorėjo, vakarėlį paįvairindavo ir I Love You bei Red Bull Academy scenos, kuriose  pasirodė visas kalnas  grupių bei didžėjų. Iš jų visų išskirti norėtųsi DJ Klavs Lauls, šeštadienio paryčiais leidusį išsišokti iki kol kulnus nutrins, bei hip-hop‘o ir electro senbuvį nuo Los Angelo krantų Egyptian Lover.

positivus-11

Penktadienis: „senukai“ Placebo

Deja, bet penktadienį į festivalį atvykę gerokai vėliau nei planavome, tegalėjome pamatyti mažąją dalį pirmojo vakaro programos. Praleidome su „The Heat“ išgarsėjusį Jungle, merginų numylėtinį Tom Odell, Jack Garrat, švedų electro-pop grupę Kate Boy. Bet į paskutinį koncertą – Placebo – spėjom.

Prisipažinsiu, vaikystėje buvau Placebo fanė, išklausiusi visas dainas, peržiūrėjusi aibę klipų po kelis kartus. Tiesa, po puikaus „Meds“ albumo (2006) bei koncerto Vilniuje, palydėto skandalu, kai Brian Molko ir Stefan Olsdal ant scenos pasibučiavo, pomėgis palengva atslūgo. Pastaraisiais metais jų kūrybą peržvelgdavau tik prabėgomis, niekas manęs „nebekabino“. Buvo įdomu, ar „užkabins“ koncertas?

Ir išties koncertas buvo puikus vakaro atidarymas! Lygiai taip pat kaip prieš dešimt metų, Placebo koncerte taikė vienos žinomos-vienos naujos dainos modelį ir publikai atliko tiek hitų, kad koncertui pasibaigus ši dar niekur nenorėjo skirstytis.

Šeštadienis: publikos dirigentai Kasabian ir Charlie Xcx

Šeštadienį žemę ir toliau drebino stiprūs pasirodymai. Popiet suspindėjo žymiausia šių dienų estų grupe tapę Ewert and the Two Dragons. Ją pakeitė trip-hop‘o legendos Lamb – vietoje nenustygstantis Andy Barlow ir charizmatiškoji Lou Rhodes . Ilga balta suknele pasidabinusi vokalistė atrodė kaip kątik nužengusi iš švenčiausio sapno. Taip, beje, ir skambėjo.

positivus-112

Toliau sekė amerikiečių grupės Warpaint pasirodymas, kuris, deja, buvo kaip niekada mieguistas. Ropinėjo merginos kaip musės prieš lietų, ir,  kaip pačios minėjo, džiaugėsi latviška vasara, audringu oru ir kitom rūškanom. Tikėjausi iš jų žymiai daugiau.

Tačiau beveik tuoj pat po šio nuosaikaus merginų kvarteto pasirodymo : Lattelecom‘e, ant Nordea scenos užlipo tikra jų priešingybė – ryški ir valiūkiška CHARLIE XCX, jau pirmos dainos pradžioje pasitikusi publiką paskatinimu į viršų pakelti vidurinį pirštą vietoje rankų.

Tiesa, viso jos koncerto pamatyti  neteko, nes vos pagrindinėje scenoje pasigirdus pirmiesiams Kasabian akordams, skubėjau ten. Kitaip nei Placebo, penktadienio naktį atrodę blankesnis savo populiarumo šešėlis,  Kasabian tvirtai atsistojo ant pjedestalo ir iš širdies „atidirbo“ koncertą. Vyriškumą spinduliuojantis Tom Meighan ir padykęs gitaristas Sergio Pizzorno užvaldė publiką: diriguoti senkėsi lengvai — tūpti, stotis, šokti ar ploti – pasidavė visi, tarytum žmonės tebuvo tik dar vienas šios grupės instrumentas.

Neabejoju, kad su tuo, jog Kasabian pasirodė geriausiai po roko legendos Robert Plant‘o,  sutiktų ir didžioji dalis festivalio lankytojų: turbūt neveltui jiems bekalbant palapinių miestelyje, perkant kur nors alų ar ilsintis prie scenų vis nevaldomai išsprūsdavo pasakyti „o per Kasabian…“

 11406954_680573992073836_4998524048181220037_n

Sekmadienis: nemarusis Robert Plant

Paskutinė festivalio diena taip pat žadėjo daug netikėtumų: po aibės popietinių indie grupelių, pagrindinę sceną užėmė spalvingi, energingi  ir ritmingi Basement Jaxx, po kurių sekė melodingas, tačiau stiprus charizmatiškosios St. Vincent pasirodymas. Tarp art rock ir indie balansuojanti Grammy nominantė tapo šių metų „Positivus“ atradimu: kad bus taip gerai tikrai  nesitikėjau peržiūrėdama  jos diskografiją. Gyvo garso koncerte puikiai derėjo švarus balsas bei garsas, moteriškumas, artistiškumas ir pozityvi dvasia.

Festivalį uždarė legendinis Led Zeppelin vokalistas Robert’as Plant’as ir grupė Sensational Space Shifters, su kuria jis groja nuo 2012-ųjų.

Visiems, kurie galvoja, kad iš šito žmogaus teliko mumija, patarsiu visgi nueiti į jo koncertą. Kad tik visi diedukai taip pavarytų! Energijos pilnas, gyvas, judrus ir, kitaip nei kiti panašaus amžiaus sulaukę buve stabukai, nesistengiąs savęs gražinti į jaunystę staipytis ant scenos ar dainuoti tik jį išpopuliarinusias dainas.

positivus-212

Vos stipriai folk rock’u pagardintam Robert Plant‘o koncertui pasibaigus, iš stovėjimų aikštelės į Rygą patraukė kilometrinė automobilių kolona: paskutinę naktį atsišėlti Salacgrivoje liko tik atostogautojai, užsieniečiai ir studentai. Tada, beeinant sparčiai tuštėjančiu keliu į palapinių miestelį, pagalvojau, kad geriau už šitą „Positivus“, galėtų būti nebent dar vienas toks „Positivus“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *