Grupės „Akvarium“ partizaninis koncertas Šokio Teatre: sakralinis rocknrolo potyris

„Akvarium“… Ansamblis matytas jau daug daugiau nei pustuzinį kartų, o po paskutinio koncerto, kuomet apart Borios, likę muzikantai tiesiog dirbo darbą, be jokių emocijų, sakiau, nebelankysiu jų pasirodymų. Tačiau štai misteris Grebenščikovas paskelbia, kad „Akvarium“ skirstosi „į partizanus“, Forum Palace iškeičiama į subtilensę erdvę, t.y. Šokio Teatrą. Ir kur praleist penktadienio vakarą man nebekilo absoliučiai jokių klausimų. Kol mes gyvi tol rock’n’rollą klausome ir dar plius sausakimšoje salėje.

Buvo žadėta, kad šou truks NET dvi su puse valandos. Trūko apie 2, nes Boria & Co. mandagiai vėlavo užkopt ant scenos apie pusvalandį, o šalia visko dar ir buvo padaryta arbatos pertraukėlė. Joje, kaip išsireiškė Borisas, kadangi nėra teatre bufeto, tai traukdamas iš specialaus krpešelio lapelius – atsakinėjo į žiūrovų klausimus. Buvo ir rimtų, ir juokingų, ir be ryšio. Bet absoliučiai į visus Grebenščikovas atsakė su humoru ir ironija. Niekada rimtai. Negailestingai vengė temų apie politiką, bei lapelių su pageidavimais ką sugroti koncerto metu.

Akvarium-23

Scenografija. Va kur visiškas bravo! Tokių jaukių ir šiltų dekoracijų dar neteko matyti. Žvakės, miegamojo liustros, daug gėlių vazonėliuose, fone berods Induistų dievybės Sarasvati plakatas, bei tokios pačios tematikos statulėlės. Žodžiu  ne tik muzika pildė sielos kerteles, bet ir vaizdas visumą. Visumą, kuri buvo persmelkta jaukumo, atmosferiškumo, sakralumo, bei netgi magiškų potyrių.

Kas keisčiausia yra tai, kad grupė grojo be bosinės gitaros! Kaip supratau šios partijos buvo patikėtos klavišininkui, kuriam beje turiu pagyrimą – ne kaip Forum Palace koncerte, šiame performance šis vaikinas tikrai grojo iš širdies, su siela. Labai įdomus buvo naujasis grupės narys, gitaristas. Nežinau kaip ten pjausto Ericas Claptonas, kaip degina gitaras Slashas, bet tai ką išdarinėjo tas žilų plaukų kupeta ir tamsiais akiniais paspuošęs virtuozas – abejingo palikt negalėjo. Gitara dainavo, gitara buvo techniškai maigoma, gitara buvo reikiamose rankose.

Sugrojo grupė man beveik vien negirdėtus kūrinius. Težinojau gal du ar tris, bet nuo to koncertas galima sakyt visai nenukentėjo. Tiesa Forum Palace žinomos dainos sudarė bemaž 50% repertruaro, tai šiame kaip minėjau, buvo skurdžiau. Gaila, kaip kaip ir visada „Poezd v Ogne“ nebuvo, kaip ir kokia „Kardiograma“ ar „Rock’nroll mertv a ja iščio net“. Grupė, kaip susidariau įspūdį mėgavosi nauja programa, klausytojams suteikdama atradimo pojūtį.

Akvarium-25

Ir tranzo. Nes visi juk žinome apie Boriso Grebenščikovo pasišventimą Budizmui, ko pasėkoje jis dėkojo žiūrovams suglaustais delnais. Tad ir koncertas tuo buvo persmektas – tą, manau, pajautė ne vienas. Charizma šį kart tryško jau nebe vien iš Borios, kaip Forum Palace koncerte. O tiesiog sunkiai  paaiškinama aura gaubė koncertą. Perkusionistas kaip visada buvo smagiai išprotėjęs, gitaristas buvo su emociniu svoriu, o klavišininkas šį kart, kaip sakiau, nebemiegojo abejingumo miegu prie instrumento, o kratė galvą grodamas iš peties ir pagal taktą.

„Priežaitė po čiaščė!“ – rėkė vienas prietėlius ne kartą iš salės. Ir tikrai, po šio koncerto supratau, kad tikrai dar eisiu ir eisiu į grupės „Akvarium“ koncertą, jei tik tokie bus. Nesvarbu ar Boria išeina į partizanus, ar jis tik juokauja, bet tikėkimės matome bandą ne paskutinį kartą. Juk tai –  gyva legenda, juk niekas tokios muzikos šiais laikais nebekuria, juk Akvarium galima sakyt yra paskutniai dinozaurai. Su pasikeitimais sudėtyje išgyvenę iki šių dienų, neišsiskirstę ir nesusipykę. 4000 metų – bravo! – taip ne vienas šaukė atsistojęs po koncerto.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *