Synthgirl I-rena žiemą pakvietė mane į draugus Facebook (ten ji žinoma, kaip Irena Upė), tada pakvietė pamėgti jos muzikinę paskyrą ir… Albumas „8, Vol. 1” prieš mėnesį atsidūrė mano rankose.
2015 metais ba. meteorito smūgiu sudrebino Lietuviškąją muzikos sceną. Beno Aleksandravičiaus & Co. debiutinis albumas „Rasti / Pasiklysti“ ne tik laimėjo 2 MAMA nomincijas ir Juodąją Bravo statulėlę iš Lietuviškos muzikos patriarcho A. Mamontovo rankų, bet ir, tuo pačiu, pirmuoju ilgagroju išsikėlė sau labai nemenką kūrybinę kertelę. Kiek vėliau sekė 2 EP, daug sėkmingų koncertų, […]
Rodėsi, kad 2018-tais metais su muzika nieko labai nenutiko, tačiau paplušėjus paskutinį mėnesį prie audio kolonėlių štai sudariau tikrai stiprų 10 įrašų topą. Nuo komercinio black metalo iki nebanalaus pop, nuo ritualinės, ambientinės muzikos iki roko ir matematiškai kietos elektronikos. Kaip visada Kultūrnamyje – visko po truputį, o iš to „po truputį“ – gal kažkam kažkas gero ar šiaip neblogo.
Jei praeiti metai, žvelgiant per Kultūrnamio akinius, Lietuviškai muzikai buvo tokie stiprūs, kad virė arši kova ką dėti į paskutinę top-10 vietą, tai šiemet – kiek ramiau, nes labiau buvo klausimas ką ir kaip išdėlioti nuo 6-tos vietos. Bet vis tiek, daug geros muzikos atkrito ir, kaip pamatysit – čia, galima sakyti, nėra popso. Kurį […]
Zu93 – tai kūrybinė Current 93 vedlio Davido Michaelo Tibeto ir eksperimentinę instrumentinę muziką kuriančios grupės iš Italijos, kuriai diriguoja Massimo‘as Pupillo‘is ir Luca Mai‘us, koloboracija. Mintis susivienyti bendram įrašui, gimė dar prieš 7 metus, kuomet grupių Zu ir C93 lyderiai susipažino Romoje. Ir jei paskutinįjį C93 albumą „I Am The Last Of All The Field That […]
Ši savaitė man buvo kaip viena įdomi patirtis. Jos metu buvau pasinėręs vien į kreivą Lietuvišką elektroninį garsą visu kūnu ir visa siela. Perklausiau vos ne 30 šios serijos leidinių, o kai kuriuos net iki tokio lygio, jog bandcampas nebeleido įrašo klausyti nemokamai. Šis 10-ties punktų sąrašas – nereitinguotas, o išdėliotas abėcėlės tvarka, nes visi […]
Praeitais metais, kuomet sudarinėjau 2017-tų suvestines – The Station debiutinis albumas „Išsišakojančių takelių miestas“ buvo vienas iš trijų kandidatų „paimti“ 10-tą topo vietą. Ir buvo sunkiau su šia vieta man apsispręsti nei su nugalėtoja pirmąja. Gi dabar turime antrą Mykolo Katkaus ir Co. darbą „DRAMA“ – lakonišku, aiškiu, pretenzingu ir tuo pačiu nevienpusiškai nuteikiančiu pavadinimu. Klausimas tik vienas – tai tik skambus žodis ar jis ir pateisina sau mestą „iššūkį“ krūvio ir vertės prasmėmis?
Daug, daug, daug naujos muzikos perklausiau. Daugybės ilgai lauktų naujų garsų sulaukiau ir likau nusivylęs (kaip, tarkim, B. Fleischmann, Nightmares On Wax, Moby, Chris Carter, u-Ziq), bet perlais nelauktai pabiro iš kitur. Tie kas sekate Kultūrnamį giliau ir pasitikite mano skoniu – tie pakaifuos su, manau ir tikiuosi, beveik viskuo šiame tope. Bet topas gana eklektiškas, skonis visų įvairus, tad atraskite šiaip ar taip kažką artimo!
Skurdūs metai muzikai, kaip kad jie pernai buvo derlingi. Ar kaip kad pernai metai buvo skurdūs kinui, o šiemet yra kur kas daugiau nei atvirkčiai (laukite topo, bus jėgiškas!). Besudarinėjant šias „kultiškiausių“ subjektyvias, asmeniniu skoniu paremtas suvestines, pastebiu tokias kasmetines sinuso / cosinuso tendencijas. Bet daugiau nebepilstant – jūsų dėmesiui mano atrinkti grūdai iš Gaidžio 2017-tų metų pelų.
2017-ti Gaidžio metai? Horoskopui gal, bet tikrai ne Lietuviškai muzikai. Labai daug visko, daug proveržių, šviežių talentų, sugrįžimų iš užmaršties ir t.t. ir pan. Topas, kaip ir priklauso Kultūrnamiui – gana eklektiškas. Nuo ambiento iki folk, nuo industrial iki post-punk ir t.t. ir pan. Tad jūsų dėmesiui – įdomiausi, spalvingiausi ir šarmingiausi šių metų muzikuojantys lietuvaičiai!
Vidmanto ir Žilvino Kazlauskų??? Po galais, ir vėl persiklausiau Livetos ir Petro debiutinės kasetkės „Mes… kartu“. Šiaip tai Vidmanto Aškinio ir Žilvino Jagėlos kadaise suburta „Arklio Galia” švystelėjo naują ilgagrojį pavadinimu „Antakalnis“. Ant viršelio – chaose paskendusios Šilo tilto stotelės prieigos išsyk besidaužančią širdį užlieja nostalgijos sirupu. Lig šiol menu tas dienas kai per visą […]
Nežinau kaip Jums, skantantiems šias eilutes, bet man pirmasis Ugninio gaidžio metų ketvirtis nebuvo labai dosnus gerais albumais. Nežinau kas dėl to kaltas. Galbūt tikrai niekas nieko įdomaus neleido, galbūt tiek išlepau, kad jau nebežinau ko noriu iš muzikos, o galbūt tiesiog per silpnai ieškojau? Dažną naujų darbų perklausą lydėdavo frustracija. Imdavau nerimauti, kad nelabai ką ir bebus apžvelgti. Tačiau ir pro pilkų debesų tankumą retsykiais prasimušdavo žydrynė bei nutvieksdavo saulės spinduliai. Pirmyn, aptarkime tas šviesiąsias akimirkas!