„Guns N‘ Roses“ Osle: pusketvirtos valandos rokenrolo akimirksniu

Kiekvienais metais užsibrėžiu, ką būtinai noriu išvysti, bet kokia kaina. Tarkim, praeitamet, tai buvo Nick Cave and The Bad Seeds, dėl kurių koncerto nusibeldžiau net į patį Nottinghamą, Angliją. Gi šiemet, tų koncertų yra užderėję kaip kokosų Afrikoje: pamatyti Varšuvoje legendos ir šiaip gamtos išdaiga The Rolling Stones, Kaune neužilgo laukia Pink Floyd genijaus Rogerio […]

Philippe Jaroussky VU didžiajame kieme: apie tai, ko mes dar iki šiol nebuvome girdėję

Priimu sau iššūkį aprašyti klasikinės muzikos koncertą. Nes tiesiog Philippe Jaroussky pasirodymas, nebuvo standartinis klasikos rečitalis, o tikrai kur kas daugiau nei tai (jei taip galima išsireikšti, nes juk klasikinė muzika, šiaip ar taip, yra visos muzikos piramidės viršūnėlėje). Juolab, kad šį solistą į Lietuvą atvežė VšĮ „Vilniaus festivaliai“, kurie niekada neveža standartinių projektų ar […]

„a-ha“ ir „ZODIAC“ Siguldoje, Latvijoje: apie sintezatorius iš kosmoso ir akustišką vasarą

Progos, pagaliau, pirmą kartą, išgirsti a-ha, negalėjau praleisti. Kas geriausia, ne Trakų Pilyje, Lietuvoje, o pas kaimynus, brolius latvius. Kodėl? Nes aną pirmadienį vyko dar ir Andriaus Mamontovo simfoninė „Naktis“, bei Guns‘n‘Roses koncertas Taline (kurį pergrafikavau į Oslą ir apie kurį bus parašyta), tad tereikėjo pasitelkti planavimo veiksmus ir susidėlioti akreditacijas su bilietais į stalčius. […]

Alina Orlova Valdovų Rūmuose: kuomet siautėja kontroliuojamos stichijos

Alina Orlova komponuoti pianinu pradėjo, turbūt būdama poros mėnesių, po savo gimimo. Jos demo įrašai, kurie žaibiškai plito internete, pasirodė prieš kokius 15 metų. Tada sekė ilgai visų lauktas studijinis įrašas „Laukinis šuo dingo“ ir nuo tada likusi istorijos dalis yra daugiau, mažiau visiems puikiai žinoma.  Koncertai Paryžiuje, Maskvoje, Londone, kituose svarbiausiuose pasaulio taškuose ir, […]

„The Rolling Stones“ Varšuvoje: apie gamtos išdaigą

„Na, reikia gi pamatyti tuos, kurie taip niekšiškai tyčiojasi iš gamtos… Juolab, kas žino, gal tai jų paskutinis pasispardymas?“ – taip mes kalbėjomės su kolega iš Kultrūrnamio Tomu Vaitele, apie būsimą The Rolling Stones koncertą. Ir, tikrai taip – nepasinaudoti proga pamatyti, ne tai kad ten, taip vadinamų, gyvų legendų, bet ir minėto palyginimo su gamtiškąja išdaiga – būtų buvusi tiesiog daugiau nei nuodėmė.

Naujasis Baltijos Šokis’18 | Trupės „We cie“ šokio spektaklis „Somaholidays“: RAVE IS COOL

Po sudėtingo savo koncepcija spektaklio „nicht schlafen“, kuris vyko Dramos Teatre, buvo persikelta į Menų Spaustuvę, į mažulytę Juodąją Salę. Kardinalus erdvės pakeitimas, kuris suponavo tokias priešpriešas kaip „intymumas“ ir „atskirtis“, sąlygojo ir šokio spektaklių apimčių skirtumą – vietoje 10 žmonių ant scenos Juodojoje Salėje – vos trys ir visi lietuviai, kurie sušoko 50 min. trukmės spektaklį pavadinimu „Somaholidays“.

Naujasis Baltijos Šokis’18 | Trupės „Les ballets C de la B“ (Belgija) atliktas „nicht schlafen“: neužmigau

Per šį, praeitą, savaitgalį aplankiau visus šokio spektaklius išskyrus vieną – „Duetas, kuris buvo“, kurį sušoko Ula ir Bartė Liagaitės (Lietuva). Gi penktadieninis Agnietės Lisičkinaitės ir AIROS šokio teatro (Lietuva) „Z+“ šokis nebuvo mano tipo ar, tiksliau, ne to vakaro nuotaikai. Tad sumoje aprašysiu 3 šokio spektaklius ir pirmasai iš jų – sausakimšame Nacionaliniame Dramos Teatre šokio trupės „Les ballets C de la B“ (Belgija) atliktas „nicht schlafen“.

Naujasis Baltijos Šokis’18: Libano trupės „Maqamat“ spektaklis „Beytna“: Maistas Sielai

Seniau, kol studijavau Kaune, šlovingame ir man geriausiame Lietuvos Universitete VDU – kasmet lankydavau AURA šiuolaikinio šokio festivalį. Gi kai keliai su Kaunu išsiskyrė, logistiškai tapo sunku lankyti AURĄ, tad man, kaip šiuolaikinio šokio gerbėjui, Naujasis Baltijos Šokis tapo tikru išsigelbėjimu. Jo organizatorė, beje, yra buvusi AURA viena iš kuratorių Gintarė Masteikaitė, tad kad NBŠ bus toks pat geras – abejonių nekilo jau einant į festą pirmą kartą. Kol kas iš šiemečio pamačiau vieną spektaklį apie kurį štai paporinsiu žemiau.

Bohren & der Club of Gore Kongresuose: kuomet aklinoje tamsoje – ryškios spalvos

Eidamas į šį koncertą – nieko išskirtinio nesitikėjau. Prieš keletą metų nusipirktas vokiečių albumas (vinilo pavidalu, kas be ko) „Piano Nights“ man įspūdžio nepaliko, tad giliau šių jazz-makerių nuo tada ir netyrinėjau. Net nečekinau youtube‘o kaip jie gyvai atrodo, o tiesiog ėjau į Kongresus kaip tabula rasa („švari lenta“ – vert. Iš lot. k.), su neįnoringu noru gauti potyrį ar šiaip, kad užsidėti varnelę.

Kultiškiausi 2017-tais: KONCERTAI (top-15)

Šis 15 punktų topas galėjo būti ir kokių 20 punktų, tačiau likimas pamaišė aplankyti tokius must see vyksmus, kaip Alice Cooper Trakuose, RHCP Latvijoje ar, kad ir AM50 Vilniuje. Bet ir be viso to, šie metai tiesiog nenormaliai geri buvo superiniais, vienetiniais ir tiesiog jėgiškais koncertais. Kas geriausia, kad šią vasarą nebuvau nei viename festivalyje, kur gali išgirsti galybę pasirodymų per keletą dienų. Tad tai viską pasako – kokio nuostabumo metai, koncertų prasme, tai buvo (bent man).