Savaitgalis, sakote? Kadangi jau ketvirtadienis, tai praktiškai dar ne vėlu paporint apie aną penktadienį / šeštadienį. Juose nebuvo naktavojimų iki ryto, o šeštadienį apskritai namo buvo parsirasta apie 10 valandą vakaro. Gi turbūt ne vienas Kultūrnamietis šeštadieniais išeina tokiu metu iš namų? Ir teisingai darot – nėr čia ko laikytis rėžimo. Taigis trumpa ataskaita: šiandien apie akustinius dievus, rytoj – karstelėjusią nostalgiją.
Vytautas V. Landsbergis nuo savo žymaus tėvo skiriasi lygiai taip pat stipriai, kaip kad jie yra panašūs. Kažkada netyčia užmatęs su juo pokalbių laidą taip apšalau nuo jo šilto ir giliamintiško mąslumo, jog prieš keletą savaičių užmatytas koncertas Planetariume buvo neatidėliotinai suplanuotas ir į jokį kitą renginį neišmainomas.
O prieš tai klube „Melnā Piektdiena“ grojo trys grupės. Pats klubas paliko jaukaus įspūdį. Tiek tūlikai buvo su šikpopierium, tiek pasėdėt ant minkštasuolių buvo (šalia, heh, vietinių merginų), tiek barmenai draugiški (arbatos įpylė už juokingą kainą), tiek interjeras apie kurio gerumą tingiu pasakot. Bazuojasi ta vieta a la Vilnietiškuose Naujininkuose, su aplink jį esančiais apleistais industriniais pastatais (loftais, […]
„The Machine Started to Flow in to a Vein“ festivalis, kuris vyko Anykščiuose aną tamsuma apgaubtą šeštadienį ir jaukiai priėmė, ir draugų šypsenomis šildė ir muzikaliai stebino, ir daugiau nei neabejingą paleido.
Kai sakai „festivalis“, klausytojas gali suprasti du dalykus. Tą vasariškąjį – tris paras besaikio reivo, šokius iki saulėtekių ir vėliau, daugybę didžėjų ir dar visokios velniavos. Arba tą nevasariškąjį – savaitę ar dvi kasdienių koncertų, kuriuos riša kokia nors bendra mintis. „Gaida“ – tas antrasis, surištas ne ko kitko, o įvairiausios modernios muzikos.
Metal / hard rock grupė „SBS“ yra ko gero viena labiausiai prieštaringai vertinamų grupių per visą LT sunkiosios muzikos scenos istoriją. Šiemet ji sulaukė įspūdingo „Kristaus amžiaus, bet yra vis dar nenukryžiuota“; pagaliau išleis ilgai lauktą naują albumą; ir galiausiai koncerte rodė, kad dar toli gražu nedezertyruoja.
Pamatęs, kad šį post-šventinį penktadienį „Brodvėjuje“ bus vienos iš Lietuviško roko legendų koncertas – neleidau sau suabejoti ir likti kiurksoti namie. Prieš tai pabrausinau Jutubus, po pažastim su markeriu pasikišau vinilą ir šoviau tą gudų lapkričio 2-ios vakarą į „Rondo“ koncertą.
Nepamenu kada tiksliai pirmą kartą apsilankiau „TARP“ festivalyje (kažkas prieš 4 ar 5 metus), bet pamenu tą nerealų įspūdį, kurį jame gavau. Ir nuo to laiko stengiausi nepraleisti šio poetiško vyksmo, kuris kasmet būna vis toks pats ir tuo pačiu vis kitoks.
„Chrysta Bell atrodo kaip svajonė, dainuoja kaip svajonė ir jai dainuojant svajonės tampa realybe“,- taip žavią merginą nusižiūrėjęs Davidas Lynchas, grynai talento prasme, proteguoja visam pasauliui. Gi mes visi žinom kas yra Lynchas… Jei jau jis sako, kad yra gerai, tai taip ir turi būti.
Jei praeitas savaitgalis buvo šventai paskirtas kinui ir tik jam, tai šis – beveik vien muzikai. Kaip ir priklauso man kaip hipseriškos sielos personalijai, muzika renginiuose varijavo nuo sunkaus metalo, iki linksmai nuotaikingo punk‘n‘rollo, nuo saldžių kaip mylimosios seilės baladžių iki „Depeche Mode“ afteryje. Viskas tiko, viskas atitiko, viskame savas. Ir kaip papoliariai mėgstama išsireikšti – […]
Šeštadienį teko apsilankyti gotikinės muzikos koncerte, pabūt tarp gotų ir pasipuikuot proginiu “Kunigunda Lunaria” džemperiu. Kalbu apie kultinės grupės „Mano Juodoji Sesuo“ koncertą alternatyvios muzikos klube „Metro“. MJS gyvas šou buvo mano jau net nežinau kokio senumo užmačia ir štai pamatęs, kad jie koncertuoja tokį savaitgalį, kai kažko kito įdomaus absoliučiai nevyksta – nebuvo dingsties neapsilankyt. […]
Yra įprasta, kad apibendrinimai sudėliojami pasibaigus metams. Geriausi metų albumai, dainos, filmai etc. Tačiau šį kart apibendrinimas kiek kitoks – vasara ir jos sezono metu aplankytų festivalių apžvalga. Man pačiam šį rašinį rašyti yra labai įdomu, nes tarytum susidėlioji viską į stalčiukus – kas tapo įsimintiniausiu ir geriausiu, kas nustebino ir pranoko lūkesčius, kas tiesiog nepateisino vilčių. Viso aplankiau 5 open-arius (saikinga), tad pradėkime nuo geriausio, taip nueinant iki top-penketuko finišo. Vasara buvo iš ties nuostabi.