Aną savaitgalį buvo “atidirbta” su intriguojančiais kinais, tai kaip gi nepasidalinsi gautomis patirtimis iš jų. Ypač kai muzikaliai nelabai buvo kas veikia, nekomercinio filmo mega festivalis “Kino Pavasaris” praūžė jau senai, tad metas grįžti vėl prie blockbusterių atėjo kaip reta natūraliai. Ir kaip sykis jų pasiūla bei stulbinanti žanrinė eklektika privertė netgi trinti delnais. Aprašytosios trys juostos dar išgyvena premjeras, tad skaitykit trumpas jų apžvalgas ir galbūt jos jums naudingai pasitarnaus šį, kaip prognozuojama, vėjuotąjį savaitgalį.

Piktieji numirėliai / Evil Dead (2013)

Tiesa sakant tingiu aš pradėt šią apžvalgą tokiais skambiais postulatais kaip “Holivudas merdėja” ar “Holivudas stokoja idėjų”, nes filmas “Evil Dead” juk yra dar vienas eilinis perdirbinys, dar viena frančižė, dar viena blanki imitacijos kopija, kaip sakė kažkada kažkoks filosofas. Taip tai tiesa ir net nežinau ar skaudi. Kodėl? Nes jokiais būdais neikit į šį filmą tikėdamiesi pamatyt ten siaubą, ar patirt bent šoką, ar sušokti kokį Thrillerį. Pvz. mane po šio filmo atvirkščiai – ant tiek pramušė alkiui, kad paėmiau didelę picą “Čiliake” su daug daug kečiupo ant jos. Senosios “Evil Dead” trilogijos (made in 80s) fanai žino kaip ši juosta mutavo; nuo klasikino horroro pirmojoje dalyje, iki tiesiog smagios komedijos trečiojoje. Gi 2013-tųjų perdirbinys taikėsi “į patį baisiausią filmą kokį tik jums teko matyti”. Aha, ir jokių čia bajerių ar krizenimo filmo metu! Daugiau neišsiplečiant pasakysiu trumpai – tie kas nori TIKRO horroro geriau žiūrėkit kokį Davidą Lynchą, nes ten smegenys paveikiamos literaliai. Gi čia filmas greičiau “visai šeimai”, nors net paauglių į seansą neįleis, nes cenzas griežtas – N-18. Sakau, smagi pramoga, paįvairinti racionui.

Užmirštieji / Oblivion (2013)

Tom Cruise savo laiku buvo mano mėgstamiausias aktorius, o kaip sakoma; sena meilė – nerūdija.  Plius dar kai pasiskaičiau šio filmo apžvalgas ir radau ten postulatus teigiančius, kad filmo režisierius Joseph Kosinski ėjo “Blade Runner” pramintais purvinais takais ir sekė estetiškais “2001: A Space Odyssey” pėdsakais – negalėjau nebėgti tekinas į šį seansą. Ir finale visai… Na, normalus filmas. Be Cruise’o dar jame pasirodo kažkurioj Bondiadoj vaidinusi krasavica Ukrainietė Olga Kurylenko, beigi juodosios magijos guru Morganas Freemanas, kuris filme įkūnijo kažką panašaus ką “Matricoje” vaidino masyvų žandikaulį turintis Laurence’as Fishburne’as. Ne be reikalo paminėjau “Matricą”, nes idėjiškai filmas “Oblivion” kažkuria prasme yra su ja tampriai susijęs, mat čia kaip ir ten – žmonija vėl yra apgaudinėjama, žmonija vėl yra beveik arti išnykimo nuo svetimųjų, žmonija yra išnaudojama  ir t.t. ir pan. O Tomas Cruise’as vaidina tipo Matrcinį Neo, kuriam atveriamos akys ir jis prisideda prie “obvilijonų”. Daugiau nebepasakoju, o tik pasakau tris žodžius: verta, bet nepervertinsit.

Teresės Nuodėmė / Therese Desqueyroux (2013)

Jei Krūzas – nerūdijantis ir atrodo nesenstantis, tai Audrytė Tautou yra jauna, žavi ir.. Na, patys suprantat. Kas kad nepasiekiama, o ką jei man vien gražu į ją pažiūrėti. Kaip, kad Britams patinka mylėti Princo Williamo Katę. Tad naujausias šios žaviosios prancūzaitės filmas eilinį kartą mane atginė į kino teatrą (nebe pamenu kokį jos paskutinį filmą žiūrėjau ne premjeriškai teatre, o tiesiog per TV). Ir kaip gi įspūdžiai? Na, slidus čia reikalas. Esmė ta, kad tai nestandartinis Audrey filmas, ne kokia romantinė komedija ar melodrama. Tiksliausias apibūdinimas būtų gyvenimiška drama. Šiaip labiausiai šia aktore žaviuosi dėl jos paprastumo ir jaukumo viename, nes jos filmai būtent tuo ir pasižymi – tu gauni tokią emociją. Gi pastaroji juosta kažką pasakoja, kažką nagrinėja, kažką rezga, kažką nuodyja, kažkur eina ir… baigiasi. Nesakau, kad likau baisiai nusivylęs, bet kad rekomenduočiau šį filmą… Tik mylėtojams. Ypač jei jūs tikitės kažko panašaus į tai ką regėjote paskutinėse aktorės juostose.