Kinas savaitgaliui: Gravitacija, Šeima, Džesmina

Aną beveik visą savaitgalį mirkau pelkėje pavadinimu „Vilniaus Dokumentinių Filmų Festivalis“. O pelkės buvo kaip reta įstabios (su bruknėmis, spanguolėmis) ir, jau kaip tampa tradicija – kai įspūdžių pilnos kelmės – ne raidėmis jos liejasi. O štai šią savaitę irgi pasiplaukiojau. Po Holivudą, ant kurio kaip sykis negaliu pykt net ir po įstabaus VDFF, nes matyti trys filmai galima sakyt jei ne vienas už kitą geresni, bet kai kurie verti dėmesio tai jau tikrai. Tad apie juos trumpai, su rekomendacine gaidele.

Gravitacija / Gravity: fantastikos žanro feniksas pakilo iš pelenų

Po visokių Ridley Scotto „Prometėjų“, Matto Damono „Eliziejų“ ar M83 garsais nuspalvinto „Obvilion“ tiesa sakant buvau jau nurašęs šiuolaikinę mokslinę fantastiką. Maniau, reiks eilinį kartą nupūsti dulkes nuo tokios klasikos kaip „Alien“, „Terminatorių“ (pirmas dvi dalis), „District 9“ ir net „Žiedų valdovo“ – kas, kad jis fentezi. Bet visgi viltis buvo gyva ir jos pavadinimas – „Gravitacija„. Sandra Bullock ir George’as Clooney vadovaujami režisieriaus Alfonso Cuarono – trijulė pretenduojanti į muškietinikus. Sandrą regėjau smagiame bajavyke „Vienas šūvis, dvi kulkos“, o kalbant apie Clooney man itin patiko „Soliaris“ su įstabiu Cliff Martinez garso takeliu (kuris, tiesa sakant, netgi man nukarūnavo visų super intelektualų dievinamą Tarkovskio variantą). Tad nors šis filmas nepretenduoja į jokius filosofinius mūšius ar kitus debatus, tačiau yra kupinas įtampos, kosmoso grožio ir gana blaivaus scenarijaus. Žinoma, didieji fantastai ras, ko gero, ne vieną progą prisikabint prie įvairių detalių anti-faktų ir panašių savigynos kovos prijomų, bet tokiais atvejais tada geriau patariu žiūrėt „National Geographics“ dokumentinius filmus ir bus ramu. Verdiktas: kas nori vėl pradėt tikėt nors maža dalimi šiuolaikine fantastika – rekomenduoju savaitgalį šį filmą aplankyti.

 

Džesmina / Blue Jasmine: šio filmo laukia oskarai

Labai teisingą ir išsamią recenziją šio filmo parašė Delfis. Įdomus ten pastebėjimas buvo išsakytas, kad Woody Allenas padaro gerą filmą kas antrą. Ir jei „Vidurnaktis Paryžiuje“ buvo visiškas šedevras, tai „Su meile į Romą“ – šiokia tokia vidutinybė. Esame pripratę prie Alleno itin subtilaus neurotiško humoro, detalaus ir Van Gogiškai spalvingo miesto atvaizdavimo, kuriame vyksta visa romantika. Be to originalios, nebanalios istorijos – dar vienas kūrėjo talentas. „Džesmina“ galima sakyt pasižymi tik vienu iš šių dalykų (nerealiu scenarijumi), bet gal dėl to ir yra dar vienas aleniškas Woody Aleno šedevras, nes netipinis variantas. Tai sunkus filmas apie nestabilios psichikos nelaimingą moterį, kuri gyvenimo spalvas mato tik per materialius dalykus ir kuri su kiekviena filmo minute vis ritasi žemyn, o tos kelios properšos numestos likimo – negailestingai užgęsta filmo apopėjoje. Taip yra laužomi hepiendiški Holivudo standartai. Cate Blachett šioje rolėje tiesiog spinduliuoja. Neįtikėtinai įtikinama vaidyba – neabejoju, kad ji bus pagrindinė pretendentė gauti šiūmetį Oskarą. O Allenas už scenarijų – irgi. Eikite sekančią dieną į šį filmą po „Gravitacijos“. Nes tai du stiprūs ir visiškai skirtingi vienu metu filmai, kurie užpildo nevienpusiškai.

 

Šeima / The Family: smagi neįpareigojani komedija apie mafiją

Luco Besono darbas. Vaidina visas Dream Temas (R. De Niro, M. Pfeiffer, Tommy Lee Jones, Sopranuose matyti italiūkščiai ir t.t.). Itališka mafija. Jei anie du aprašyti filmai nėra pramoginiai, tai šis – pats tas jei nori smagiai atsipalaiduoti ir skaniai pakrizenti. Juosta yra apie tai, kaip vienas iš mafijos šulų įduoda policijai kitus savo bendrus (ar priešus, nes kaip filme sakė „I killed all my friends“) ir to pasėkoje išvengia kaliūzės. Bet to kaina – jokio sėslaus gyvenimo – De Niro personažo šeima (žmona – Michelle Pfeiffer) kartu su jais visada prižiūrinčiais policininkais, keičia gyvenamą vietą vos ne kas pora mėnesių, kad išvengtų susidorojimo. Filme be humoro dar nestinga ir neišvengiamo žiaurumo. Tačiau jis nepermuša, nes juosta –  komedinė, tad didžiąją dalį filmo žiūri su šypsena. Ir, žodžiu, jei į anuos rekomenduoju nueit kaip ir primygtinai, tai į šitą – pagal nuotaiką. Jei norite lengvo maisto smegenims, šis filmas – pats tas. Galų gale aktoriai ir režisierius kalba juk patys už save.

2 Komentarai apie “Kinas savaitgaliui: Gravitacija, Šeima, Džesmina

  1. o bet tai blyn, perskaitai tokia fraze „o kalbant apie Clooney man itin patiko “Soliaris” su įstabiu Cliff Martinez garso takeliu (kuris, tiesa sakant, netgi man nukarūnavo visų super intelektualų dievinamą Tarkovskio variantą“ ir supranti kad galima lengva ranka junkt sita puslapi velniop

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *