Kultiškiausi 2016-tais: FILMAI (top-10)

Šie metai Holivudui ir kino teatrams buvo š*dini. O jei ką Holivudas gero ir išleido, tai Kino teatrai arba ir toliau rodydavo jo šlamštą, arba tie geri filmai yra išleidžiami tik „ant Oskarų”. Žinoma, neskaitant nišinių kino centrų arba tokių festivalių kaip Scanorama, VDFF ar Kino Pavasaris (pastarasis, tiesa, rodė beveik vien praeitų metų šedevrus). Šiame tope galėjo atsidurti „Tonis Erdmanas”, Nicko Cave’o „One More Time With Feeling”, bei Jarmusho „Gimme Danger”, bet nelaimingų atsitiktinumų dėka, jie mano buvo praleisti. Bet ir be jų čia – tik tai kas buvo velniškai gero mano pamatyta!

        10. Julieta / Džuljeta (rež.Pedro Almodóvar)

Pedro Almodóvaras yra iš tų režisierių, kurių naujus filmus tekinas bėgi žiūrėti ir jie būna iš serijos, kaip Foresto Gampo citata apie šokoladinių saldainių dėžutę – niekad nežinai ką joje gausi. Šį kart diedas nenuvylė. Įdomi istorija apie moterį, jos gyvenimą, jos pačios lūpomis. Almodovariškas siužetas, charakteriai temperamentingi, dialogai – dramos kupini, o ir juostos pabaiga – visai subtili. Gražus filmas.

 

  1. Café Society / Aukštuomenės klubas (rež. Woody Allen)

Na, čia jau pabūsiu subjektyvus, nes esu Woody Alleno fanas ir, na, man patinka beveik viskas ką jis sukuria. Ne išimtis ir ši juosta, kurią šiaip jau dauguma įvertino gana silpnai; ne tik kritikai, bet ir šiaip FCB žiūrovai. Tačiau gražu gi ten viskas. 30-tųjų Holivudo aukštuomenės gyvenimo blizgesio ir skurdo atmosfera; Jesse Eisenberg, Kristen Stewart ir Steve Carell subtili vaidyba; siužetas kaip visada suktas ir vingiuotas it koks kaimo vieškelis; o pabaiga priverčia nugurkti karčią seilę.

 

  1. Poesía sin fin / Begalinė poezija (rež. Alejandro Jodorowsky)

Magiškojo Čilės režisieriaus Alejandro Jodorowsky juosta, kurią jis sukūrė apie save, bei pats joje vaidino. Nesu šio režisieriaus fanas – man artimesnis labiau apčiuopiamesnės formos turinys, tačiau ši juosta būtent ir pasižymi tuo, kad ji bene lengviausiai pasiduoda žiūrėjimui iš  viso to ką A. Jodorowsky sukūrė. Joje kaip visada itin spalvingai, pasitelkiant standartus laužančius aktorių tipažus, kostiumus, makiažą, scenografiją ir t.t. apgiedamas Jodorowskio gyvenimas nuo jaunų dienų iki brandos.

 

       7.     Captain Fantastic / Šaunusis Kapitonas (rež. Matt Ross)

Labai šiltas, nesumeluotas ir spalvingas nepriklausomo amerikietiško kino produktas. Pasakojame jame apie šeimą, kurioje viskas vyksta pagal griežtas tėvo taisykles, mat ji yra atsiskyrusi nuo bet kokios civilizacijos, nesinaudoja jokia elektra, internetu, ar televizija, neina prekintis į parduotuves, nesimoko vaikai mokyklose ar koledžuose ir t.t. Žodžiu, yra klasikiniai neo-hipiai. Tačiau vieną dieną gana (ne)tikėtai miršta jų mama, kuri nusižudo psichiatrinėje ligoninėje. Juostoje netrūksta dramos, veiksmo, bei kas be šmaikštaus humoro, kas paverčia šį filmą vienu geriausių šių metų.

 

  1. Star Wars: Rogue One / Žvaigždžių karai: Šelmis-1 (rež. Gareth Edwards)

Vos ne visi Disney kompaniją dėl „Galia nubunda“ teisina, nes jie, na, įsiskaitykit – „gražiai suka biznį“. Neva tas tragiškas scenarijus buvo toks tragiškas, nes „reikėjo įvesti žiūrovą, papratinti jį gražiais ir sentimentaliais daikčiukais, o va po to jau Disney, tikėtina, pavarys ties istorijos vingiais“. Manau, tie kas teisina kažką vardan dolerio yra tokie patys Valentinai kaip ir Mazuronis. Tačiau štai prieš pat Kalėdas mes gavom „Šelmį-1“ apie kurį mano itin teigiamą nuomonę galėjote pasiskaityti anksčiau. Ir po tokio vykusio „Žvaigždžių karo“ – VIII-tos dalies laukiu jau dabar su drimbančiomis seilėmis. Panašiai kaip alkanas vilkas gavęs paragauti vištienos troškinio arba pikantiško kebabo.

 

  1. Sing Street / Gatvės muzikantas (rež. John Carney)

Tiesiog nuostabus filmukas. Bene didžiausias netikėtas šių metų atradimas, kuomet netyčia įsijungi pažiūrėti ir štai jau kūkčioji sau į rankovę. Muzikinis, true Airiškas filmas apie 80-tuosius Dubline (!), kur jaunas paauglys internate sutinka nuostabaus grožio už jį vyresnę merginą ir… Kad ją pakabinti – sukuria grupę. Tiesiog neišmatuojamai gera, spalvingai nereali garsų paletė spalvina juostą – nuo The Clash iki The Cure; nuo Duran Duran iki Spandau Ballet; nuo A-ha iki The Jam. Tipažai juostoje tiesiog nerealūs! O detalėmis įvairiausiomis tiesiog mėgaujiesi atsilošęs! Būtinai pamatykit.

 

  1. Afterflov / Paliaubos (rež. Stergios Paschos)

110% geriausia metų komedija! O ir apskritai, savo subtiliu humoru, kuo negali pasigirti Holivudinės tokio tipo juostos – viena geriausių mano matytų komedijų per kokius tris metus. Juostos fabula sukasi apie pavėpusį vyrioką su barzda ir pantalonais, kuris pasikvietė į svečius simpatiškąją savo buvusią draugę, užsirakino su ja ten ir visą filmą aiškinosi santykius. Atrodo kas gi čia gali būti įdomaus ar bais juokingo, klausiate? Taip, čia nėra veiksmo kaip kokiose „Pagiriose“, taip čia nėra prancūziško rafinuotumo, bet ši juosta pasižymi… Na, įsivaizduokit, jei meilės akto scena, kurioje beveik nėra jokio nuogo kūno (tik pačiam gale papukus parodo), buvo vos ne karščiausia sekso scena kokią esu regėjęs! O apie atskirą bučinio momentą iš vis patyliu… Būtinai gaukit pasižiūrėti šį Graikišką šedevriuką.

 

  1. O Ornitólogo / Orintologas (rež. João Pedro Rodrigues)

Tiek daug šioje juostoje visko, kad net… baisu. Itin specifinė, siurrealistė, mistiška, simboliais žongliruojanti, galų gale, galybę filosofinių, religinių, dogmatiškų naratyvų vyniojanti ir klausimų narpliojanti juosta, po kurios iš seanso išėjau kaip reikiant stuktelėtas. Tai filmas, kurį reikia žiūrėti minimum du kartus, ar šiaip tiesiog būti gerai apsiskaičiusiam. Antraip, visiškai neaišku kodėl „tas baltas paukštelis“ mato pagrindinį veikėją kaip visai „kitą“. Neaišku, ką simbolizuoja homoseksualaus kurčnebylio Jėzaus pomirtinės transformacijos; nakties metu vykdomos makabriškos apeigos, maniakės-sadistės-lezbietės krikščionės piligrimės iš Kinijos ar matriarchatą simbolizuojančios trys Sirenos ant žirgų su ginklais. Jei nori pačio didžiausio maindfako, kuris, jei ką nėra tik tam, kad susuktų protą, o tam, kad apšviestų jį – stverk „Orintologą“ nė nedvejodamas!

 

  1. Ah-ga-ssi / Tarnaitė (rež. Chan-wook Park)

O čia – visiškas nokdaunas. Pietų Korėjietiškas kino meno šedevras. Žinokit, net nesinori pasakoti apie šią juostą, idant jums nesugadinti viso filmo atradimo. Nes štai video anonsas, esantis žemiau, pasako labai daug. Rytietiška estetika, pasakiškas operatoriaus darbas, nuostabiai gražūs (taipogi bjaurūs) aktoriai bei kokia filmo meilės svaigioji lyrika!.. Ir, taip, BDSM erotika. Visko šiame kino epe yra, tinka N-18, kraujo čia taipogi bus.

 

  1. Free State Of Jones / Karys iš Džounso (rež. Gary Ross)

Ne Itin pagaunu kur žiūri kitų akys – tiek kritikų, tiek blogerių ar pan., nes man ši juosta – tiesiog nuostabus kino epas. Tikrais istoriniais įvykiais ir faktais paremtas rimtas kino reginys, pasakojantis vieno vyro istoriją, kuris Pilietinio Karo draskojamoje Amerikoje, aplink save suvienyja nuo vergovės pabėgusius vergus, žemdirbius bei kitus vargšus, ir ranka-rankon stoja prieš Konfederacijos armiją. Nereali Matthew McConaughey vaidyba kaip visada, nenublizginti ir tikri kiti personažai, kaip jau minėta – stipri, unikali ir tikra istorija. Tiesiog nuostabus filmas!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *