Kultiškiausi 2017-tais: ALBUMAI (top-10)

Skurdūs metai muzikai, kaip kad jie pernai buvo derlingi. Ar kaip kad pernai metai buvo skurdūs kinui, o šiemet yra kur kas daugiau nei atvirkščiai (laukite topo, bus jėgiškas!). Besudarinėjant šias „kultiškiausių“ subjektyvias, asmeniniu skoniu paremtas suvestines, pastebiu tokias kasmetines sinuso / cosinuso tendencijas. Bet daugiau nebepilstant – jūsų dėmesiui mano atrinkti grūdai iš Gaidžio 2017-tų metų pelų.

  1. Roger Waters „Is This The Life We Really Want?“

Kaip nieko kito laukiu rugpjūčio 26 dienos. Ir tikrai ne dėl to, kad tai bus paskutinis vasaros sekmadienis, o dėl daugumai savaime suprantamos priežasties – Roger Waters surengs PIRMĄ GRANDIOZINĮ koncertą Lietuvoje. Tačiau nenukrypkime nuo temos. Labai laukiau šio albumo, laukimas dalinai pasiteisino. Naivu buvo tikėtis tokių aštrių pipirų kaip „Siena“, ar tokios klasikos kaip „Darksaidas“. Tačiau iš viso to kas šiemet tiesiog masiškai nuvylė – Rogerio darbas verčiausias garbingos 10-tos vietelės. Politiniais manifestais persmelktas darbas, nagrinėjantis nūdienines šiuolaikinio pasaulio aktualijas duoda įžangą Kultiškiausiems.

  1. Jambinai „Differance

Apie Jambinai sužinojau, prieš 3 metus juos išgirdęs Slovakijoje, superiniame atviro oro festivalyje „Bažant Pohoda“. Ir tai buvo tų metų vienas pačių didžiausių mano muzikinių atradimų. Albumas „Differance“, galima sakyti, yra to koncerto medžiaga įrašyta studijoje. Verta juos jums ir pristatyti, kad tai post-rock / noise grupė iš Korėjos, kurie šiuos garsus išgauna ne vien gitaromis ir būgnais, bet didžiąja dalimi – tradiciniais, archajiškais korėjietiškais instrumentais. Tvirta 9-ta vieta tope.

  1. UNKLE „The Road, pt. 1”

5-tasis studijinis UNKLE darbas net po 7 metų pertraukos. Elektroninės muzikos projektas, startavęs kaip duetas, po to buvęs trio, kažkada hipnotizavęs trip-hopu ir galiausiai visiems geriausiai žinomas dėl kultinio gabalo su Thomu Yorke‘u pavadinimu „Rabbit In Your Headlight“. Jamesas Lavelle‘as teigė (kuris sukūrė ir prodiusavo darbą), kad šiuo albumu labiausiai norėjo padaryti tokį įrašą, kokio dar niekada nebuvo sukūręs. Gavosi melodingas, kinematiškas, kviestinių vokalistų (-čių) ir muzikantų prikimštas vienas kokybiškiausių šių metų opusų.

  1. The Tiger Lillies „Cold Night In SOHO“

Man bene geriausias Tigrinių Lelijų darbas, šalia kultinio „Bad Blood + Blasphemy“ yra „Hamlet“. „Cold Night In SOHO“ jiems, žinoma, nusileidžia, bet nežymiai. Šie nenormalūs britai gali pasigirti dar nenormalesniu produktyvumu – kepa vos ne po du albumus kasmet, plius dar įrašo garso takus teatrų pjesėms ir t.t. Šiemet jie, be to, kad įrašė nuostabų albumą – pagaliau jį ir kaip priklauso išleido vinilo formatu, be tradicinio ir niekam nebereikalingo CD (asm. aut. nuomonė). Ir tai vos antras vinilo leidinys grupės diskografijoje! Kurį teksto autorius turi, kaip priklauso, su visais reikalingais autorių įspaudais su markeriu.

  1. Four Tet „New Energy“

Sena meilė – nerūdija. Four Tet siųsdavausi iš Soulseeko prieš 15 metų kartu su Autechre, Boards of Canada ir Aphex Twinu. Ir jei, tarkim, tokie panašūs Plaid praeitamet visiškai nuvylė, tai Kierano Hedbemo IDM driven solo projektas – atvirkščiai. Labai kokybiškas, su cinkeliu ir tuo pačiu old-schoolinėmis tradicijomis pulsuojantis darbas.

  1. Chelsea Wolfe „Hiss Spun“

Augusi su country muzikantu tėvu, Chelsea kurti pradėjo dar vaikystėje. Tačiau jos pirmieji muzikiniai bandymai buvo kaip reikiant nuriedėję nuo obels – gotikinis rokas maišytas su folku. O su laiku viskas tik tirštėjo, intensyvėjo ir masyvėjo. 2015-tais įrašytas „Abyss“ (vert. bedugnė) buvo kaip reikiant depresyvus, gi šiemetinis opusas pavadinimu „Hiss Spun“ iš vis primena lėtai ir ilgai verdamą juodą, juodą smalą. Jame atlikėja reflektuoja savo problematiškas vidines būsenas, tokias kaip nekontroliuojami nerimo priepuoliai ir pastovi nemiga to išdavoje. Itin stiprus, išjaustas ir nuogas darbas.

  1. Anathema „The Optimist“

Koks pavadinimas, toks ir albumas. Buvusi doom metal grupė dabar groja švelniai, skaidriai ir melodingai. Jokio depresovo metalo (beveik), daug lyriškų gaidų, šviesūs ir skaidrūs vokalai. Gražus rokelis. Žodžiu, muzika pakylėti ūpui. Pamenu, būdamas metalistu prieš gerą 10 metų beveik  neklausiau tada metalą grojusios Anathemos, težinodamas vienintelį jų gabalą, baladę “Angelica”. Tačiau ką girdžiu dabar – labai patinka ir artima. Gaila tik vieno, kad buvo praleistas šansas išgirsti juos gyvai vos prieš mėnesį Rygoje. Koncertas, sakė, buvo labai geras.

  1. Faust „Fresh Air“

Legendiniai kraut rock muzikos mohikanai Faust gyvuoja jau NET beveik pusę amžiaus. Ir ne „gyvuoja“, o vanoja tiesiogine to žodžio prasme. Ir „gyvuoja“ tai sąlyginis žodis, nes atsekti kada, kokia ir kaip jų sudėtis kito, gaunasi vos ne misija neįmanoma. Tačiau aišku viena – tokio psicho-rockenrolo tikrai nesukurtų dabartiniai indie rockerėliai. „Fresh Air“ tai 13-tas studijinis šio legendinio reiškinio albumas, kuris buvo įrašytas 2016-tais metais metais, grupei turuojant po Ameriką. Jame yra ir gyvos to mini turo improvizacijos ir studijinės kompozicijos. Užtikrinta trečioji vieta!

  1. St. Vincent „MASSEDUCTION“

Pamenu kaip Positivus festivalyje, prieš du metus, kreivai stebėjau tas keistai ant scenos marširuojančias panas su gitarom, kurios buvo apsitempusios lateksu. Pamaniau – dar vienos juodai besirengiančių hipsterių dievaitės. Tačiau babam – 2017 netikėtų atradimų metas. Be abejonių – geriausias metų pop albumas. Už borto toli, toli palikęs visokius Beck, Bjork, Lorde, kad ir tuos pačius U2 ar, rašinyje minėtų juodai besirengiančių hipsterių dievinamus Slowdive. Gabalai su stipriu melodiniu krūviu, pats įrašas pulsuojantis, eklektiškas, o ir klausyt gali jį visur – ar namie, ar mašinoje, ar darbe. Dabar jau būsiu pirmose eilėse kai šios lateksinės panos keistai marširuos po muzikinį podiumą.

  1. Tricky „ununiform

False Idols“ lygiai prieš 4 metus buvo išrinktas kultiškiausiu 2013-tų albumu, tad kodėl gi „nepratęsus“ tradicijos? Nepratęsus kabutėse, nes Adrianas N. M. Thawsas per tą laiką ne tik mano, o ir gerbėjų, bei kritikų nuomone – prisišiukšlino. „Adrian Thaws“ ir „Skilled Mechanics“ albumai nė iš tolo nepriminė nei melodijomis pasižymėjusio „False Idols“, nei giluminiais klodais paremtos senosios mokyklos jo darbų. Gi „ununiform“ yra viso ko geriausio po truputį. Ir grįžimo prie seno skambesio, ir melodijų, ir lyrikos, net rusiško repo čia galima rasti! Žodžiu, kaip kad 2014-tais varyti į Slovakiją, į „Bažant Pohoda“ vasaros festivalį vienas iš pagrindinių akstinų buvo Tricky, tai matomai, panašiai bus ir šiemet!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *