„Manuo Juodoji Sesuo“ klube “Metro”: gotika dar gyva

Šeštadienį teko apsilankyti gotikinės muzikos koncerte, pabūt tarp gotų ir pasipuikuot proginiu „Kunigunda Lunaria“ džemperiu. Kalbu apie kultinės grupės „Mano Juodoji Sesuo“ koncertą alternatyvios muzikos klube „Metro“. MJS gyvas šou buvo mano jau net nežinau kokio senumo užmačia ir štai pamatęs, kad jie koncertuoja tokį savaitgalį, kai kažko kito įdomaus absoliučiai nevyksta – nebuvo dingsties neapsilankyt. O prieš tai grojo (reikėtų turbūt sakyt „apšildė“) Aleksandras Makejevas.

Į šį šalto dušo pasirodymą atėjau kuomet maestro dainavo ar tai „man p**ui“, ar tai „eik na**ui“. Nežinau, atrodė, kad kai kuriems tas netgi visai patinka, tad prie baro įsipylęs arbatos į termosą išėjau grynan oran, pasigrožėti nuostabia naktinio Vilniaus panorama. Iki šiol nerandu racijos tokiame „šildytojo“ parinkime, nes nei Makejevas yra prie gotų, nei gotai prie Makejevo. Besėdedamas ant profsąjungos rūmų laiptų sumasčiau, kad ko gero Aleksandras tą vakarą tiesiog sumaišė klubus – „Metro“ vietoj kokių „Alaus Namų“. Na, bet kokiu atveju karšta arbata gūdžios nakties glėbyje sušildė pasirodymui tinkamai.

Apie 10-tą be didesnių ceremonijų ant scenos užkopė vakaro kaltininkai. Iš tikro nesu nei tinkamai susipažinęs su šios grupės kūryba, nei šiaip esu gotiškos sielos ar subkultūros žmogus. Tad grojamų dainų, kurias vokalistas Mindaugas prieš atliekant pristatydavo – nežinojau, ir kai sakė „galit dainuoti kartu“ – daugiau imitavau. Tačiau, kad ir kokia skurdi buvo mano savišvieta šioje sritį, koncertas užkabino jau su pirma daina ir privertė jei ne šokti, tai smagiai trypčioti viso pasirodymo metu. Tą beje darė ir susirinkę gotiškosios muzikos gerbėjai, didesniam judesiui nepasidavę, bet ir nestovėję it įbesti.

Publikos beje buvo visiška gausuma, kas man buvo gana netikėta. Myslijau prieš eidamas į „Metro“, kad bus kokie 30 ar max 50 žmonių, o ir anie tebus nuolatiniai klubo gyventojai ir tingiai siurbčiodami alų statiškai stebės vyksmą ant scenos. Tačiau klubas buvo galima sakyti arti sausakimšo, o florą su fauna sudarė dar tikrai neišnykę juoda spalva ir priklausoma atributika pasipuošę gotai. Beabejo daugumą sudarė naujoji / jaunoji karta, bet buvo pastebėti ir keletas ouldskulinių gotiškųjų veikėjų. Tad gal visgi kažkada greit festivaliui „Kunigunda Lunaria“ bus lemta šventiškai atgimti?

Grupės pavadinimą sudaro 3 žodžiai tai ir narių joje tiek pat. Be grupės vedlio Mindaugo, jam po dešinei vaikinukas darbavosi klavišiniais, o po kairei – gitara apsiginklavęs juodmarškinis. Pats Mindaugas, dažniausia vystydavo vokalinę liniją, gitarą sugriebdavęs keletui gabalų. Nors didžiąją dalį performanco frontmenas dainavo užsimerkęs, bet dirbo publikai užvedančiai, artistiškai ir nestatiškai. Dainą atlikdavo įsijautęs, su judesiu ir kaip minėjau tiek pristatydavo kūrinius, tiek vis bandydavo užvesti susirinkusius koncertiniam šakamarliakui.

Pati muzika man paliko superinės įspūdį. Kaip man iškilo asociacija mintyse – pasunkinti ar daug organiškesni “Lemon Joy”. Jei pastarieji groja synth-pop, tai “Mano Juodoji Sesuo” atlieka tokią pačią muziką kabutėse, tik kaip minėjau trankiau, galingiau ir masyviau. Tirli pirli čia nėra, kaip ir pop ar saldžiai linksmų meilės dainų. Kadangi nesigaudau gotiškosios muzikos stiliuose dar po koncerto paklausiau vokalisto ką gi jie grojo? Electro-goth, dark wave, EBM? Šis atsakė paprastai – mišrainė viso to ką pavardinai. Žinosim.

Viso trijų žmonių grupė sugrojo 14 gabalų plius publikos pakartojimo išprašyti papildomai atliko dar du, tad viso 16 kavalkų ir sumoj apie valandos trukmės šou. Turiu jų CD “Synthetique” – iš jo atpažinau gabalą “Kur tu?” Beveik visi kiti kūriniai buvo įdainuoti anglų kalba ir tik per bisą suskambo ko gero jų firminis lietuvių kalba atliekamas šlageris “Belamy”, kurį ir aš žinojau puikiai, ir kurį su vokalistu bei susirinkusiais dainavau kartu.

Po iš ties gero koncerto dar pavyko persimesti keletu žodžių su grupės lyderiu, kurio pirmu taikymu užklausiau kada ir kur sekantis koncas. Šis man atsakė neverbališkai *gūžt* ir paporino dar, kad artimiausiuose grupės planuose – akustinis albumas. Gi aš savo ruožtu jam iš kart pasiūliau pristatymą daryt Šv. Kotrynos bažnyčioje į ką jis vėlgi atsakė *gūžt*. Kuklinasi, kuklinasi žmogus, o be reikalo, nes „Manuo Juodoji Sesuo“ koncertmeisteriai tikrai yra puikūs, o archaiška bažnytinė aura jų muziką nuspalvintų dar vienu įspūdingu atspalviu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *