Marko Plubenkos „Puzzleman“ Menų Spaustuvėje: be hardkoro – neapsieita

„Puzzleman“ – visai nieko albumas, nors ir neužkabino jis manęs taip kaip „be bajerių 101 palatoj“. Tačiau Markutis yra Markutis – labai jau intrigavo mane jo koncertas, kuriame žadėjo būti VISKO; ir pučiamųjų instrumentų, ir styginių, ir net dvi pritariančios vokalistės. Tad tą nesveikai šviesią bei gražią šeštadienio dieną prisiverčiau nusikeberioti į gūdžiąją Menų Spaustuvę. Markas koncerto metu teigė, kad jam čia labai patinka groti, nes pirmas albumas buvo čia pristatytas, štai ir antras, o dėl trečio – bus matyt, bet ko gero iki stadionų dar nedabėgs jisai.

Pati Spaustuvė nebuvo sausakimša, nors tikėjausi, kad teks sėdėti kažkur ant laiptų, bet laisvai radau patogią sėdimą. Publikos būta įvairiausios – nuo Vilniaus damų ir ponų, iki senamadiškų hipsterių ir keletos stileivų vaikų. Koncerto laukimą praturtindavo fone grojantys „Coldplay“ ir pan. lengva muzika, o ant scenografijoje įtaisytos tribūnos Markui, buvo užrašyta „KĄ JŪS?“ Man beliko tik koncerto metu garsiai paklausti „Ką tu?“ Ir Palubenka su pamaiviškai romantiška gaidele balse atsiduso – „oi, aš tai puikiai…“

Pradėjo man negirdėta daina. Antra jau buvo žinoma, bijau suklysti kuri iš albumo „No Fun in 101“, tad jos pavadinimo neįvardinsiu. Tada dar tolimesnė žinau, kad buvo „Devil“. Priešpaskutinė buvo laukiamiausias kult.lt ir visų belinguojančių merginų medliakas „God is in the Rain“. Na, o toliau, daugiau mažiau ėjo viskas kas iš naujausiojo, po trijų metų kūrybinių kančių gimdyto ir pagaliau išleisto „Puzzleman“. Šį albumą, kaip Markas pasakojo koncerto metu, jį įkvėpė sukurti ne šiaip kokia piemenka iš Plungės, o pats Salvadoras Dali. Pasakojo jis, koks Dali buvo nerealios ir nurautos personalijos asmuo ir žadėjo, kad „visi mano būsimi albumai bus irgi nurauti“.

11157397_809417139153999_4909739187826700523_o

Ką galima papasakoti apie centrinę koncerto ašį, t.y. maestro Marką Palubenką? Oi, pamenu kaip mačiau jį pirmą kartą – toks paprastas ir kuklume beskendintis Kernagis su leptopu. Dabar, klausiate? Totalus mačo manas! Neišmatuojamo masto pasitikėjimas savimi, užtikrintumas viskuo ką daro, bajeriai tariami žvitriai primerktomis ir blizgančiomis akimis. Na, ir šiaip, per atrodytų gana ramų koncertą (ko tikėjausi) gavau ne ką mažiau hardkoro, Elvio ir Gahano judesių, lyg stroboskopu žybsinčių šelmiškų šypsenų, bei, nepameluosiu pasakęs, daug, daug charizmos.

Didžiausias (galbūt vienintelis) minusas koncerte buvo jo garsas. Ne, negalvokite, kad dabar pradėsiu stumti kaip kudakuojanti bobelka ant garsisto, kad blogai kažką sureguliavo, ar akustika Spaustuvės kaip skarbonkės – to tikrai nebuvo. Tačiau esmė ta, kad kai eini klausytis akustinių instrumentų, tai ir garso tikiesi daugiau mažiau „kamerinio“. O momentais jo buvo TIEK DAUG, kad atrodė per ausis jis įėjęs – išsiverž per burną su visu skrandžio turiniu. Beje, šalimais manęs buvo įsitaisęs pats garsistas su iPadu ir vis reguliavo ten viską, bet aš kaip itin kuklus žmogus, sulaikiau savo asmeninę nuomonę ir užraitęs ausis, bei įsirėmęs į žemę kojomis – ištvėriau šiaip ne taip tą garso sieną.

Bet buvo momentai kai viskas skambėjo tiesiog puikiai! Itin tą reiktų pabrėžti kuomet labiausiai girdėdavosi styginiai ir pučiamieji instrumentai, kuomet jie nebuvo užgožti iškeltos Marko gitaros, Marko elektronikos ir pačio Marko vokalo. Čia, beje, sakau be ironijos ar sarkazmo, bet, tarkim, buvo momentų kai vien Palubenka su gitara grodamas versdavo žemę drebėti nuo decibelų. Pati pradžia ir pabaiga, ir buvo tokia, t.y. Markas su gitara atlieka savo dainas vienui vienas ant scenos, o tu visas praktiškai purtaisi vos ne kaip nuo elektros, bet ne nuo menamo šokio kėdėje.

11154726_809417449153968_2706486949726660412_o

Tad štai toks tas M. Palubenkos „Dėliažmogis“ gyvai. Įkvėptas Salvadoro Dali, apraizgytas romantiškomis smuikų ir violončelių stygų, papuoštas saksofono ornamentais, bei apibučiuotas dviejų žavių pritariančiųjų vokalisčių. Koncerto metu atlikėjas padėkojo atrodo visiems kas prisidėjo prie koncerto ir disko – net ir neįmantrios baltos maikutės dizainerei, tad sąrašas buvo iš ties ilgas ir įspūdingas, ko pasėkoje buvo suvokta kiek laiko, širdies, bei darbo buvo įdėta į tris metus kurtą, brandintą ir nurautą albumą „Puzzleman“.

Artimiausias koncertas šio atlikėjo laukia „Brodvėjaus Pube“, Balandžio 24 dieną, penktadienį. Manau, bus tikrai jauku ne vienam ir ne vienai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *