Naujasis Baltijos Šokis’18: Libano trupės „Maqamat“ spektaklis „Beytna“: Maistas Sielai

Seniau, kol studijavau Kaune, šlovingame ir man geriausiame Lietuvos Universitete VDU – kasmet lankydavau AURA šiuolaikinio šokio festivalį. Gi kai keliai su Kaunu išsiskyrė, logistiškai tapo sunku lankyti AURĄ, tad man, kaip šiuolaikinio šokio gerbėjui, Naujasis Baltijos Šokis tapo tikru išsigelbėjimu. Jo organizatorė, beje, yra buvusi AURA viena iš kuratorių Gintarė Masteikaitė, tad kad NBŠ bus toks pat geras – abejonių nekilo jau einant į festą pirmą kartą. Kol kas iš šiemečio pamačiau vieną spektaklį apie kurį štai paporinsiu žemiau.

Atėjus į Menų Spaustuvę – mane užklupo daug meno. Įvairiausio amžiaus – nuo hipsterinio millenialso iki 60-mečių buržua. Mikliai it žuvis akvariume čia nardė Lietuviškojo teatro ryklys Oskaras Koršunovas, taip pat Vilnius Jazz generalinis vadas Antanas Gustys, bei netgi politikos atstovas ir „šiaip“ filosofas, dailininkas Arūnas Gelūnas. Nuo iš buržua išgirstų žodžių apie „aną savaitgalį aplankytą Luvrą su Paryžium“ iki jaunimo šiaip „filosofavimų“, pasijaučiau kiek per menkas tai visai intelektualumo fiestai, tad nusliuogiau į barą pasiimt kokį šovinį kovai. Natūralaus sidro butelaitis už 3,5 Euro pasitarnavo kaip puiki amunicija.

„Beytna“ (Mūsų namai) – taip vadinosi tas šokio spektaklis, kurį atliko „Maqamat“ šokio teatras iš… Net iš egzotiškojo Libano. Ir tai buvo kažkas nerealaus – sakau banaliai, subjektyviai ir gal neįdomiai, bet toks tas mano asmeninis potyris. Ant scenos – 4 muzikantai, iš kurių 3 buvo su archajiškais Libanietiškais styginiais instrumentais (panašūs į balalaikas, tik kad apvalūs), bei vienas perkusionistas. Taip pat – 4 šokėjai ir viena 60-metę charizmatiška močiutė. Ji šoko? Ne. Ji gamino maistą. Ant scenos, realiu laiku.

Kaip ir likę muzikantai su šokėjais, kurie ant kokių 5-6 metrų ilgio stalo, apsiginklavę peiliais, pjaustė salotas, agurkus, pomidorus, paprikas ir pan. Be to, kepė, aha, kepė blynus. O pasklidęs „kebabiškas“ aromatas veikė taip sekretiškai aktyviai, jog sunku buvo nepasiduoti vidinei filosofinei minčių kovai: ar duos paragauti? Ir ar labiau laukti reikia pasirodymo pabaigos su galimomis vaišėmis nuo stalo, ar visgi įdėmiai stebėti visą tą įstabų vyksmą ant scenos?

Libanas? Įdomu buvo tai, kad šoko 4 rasių atstovai. Vienas siauraakis, kitas juodaodis, trečias „mūsiškis“, na o tas ketvirtas – žinoma, kad Libanietis, trupės vadas Omaras Rajehas. Kol vieni pjaustė daržoves, kiti šoko. Pagal tiesiog nuostabias, minėtais gyvais archajiškais instrumentais įgrotas, tautiškas libanietiškas melodijas. Ta gyva muzika, tas šokis, ta spektaklio viena iš paradigmų, kaip maisto gaminimas su jo pasklidusiu kvapu – visa bendra visuma kūrė tokią betarpišką atmosferą tarp menininkų ir žiūrovų, jog net per odos plaukus man žiežirbos lakstė.

Galop, prieš pat spektaklio pabaigą, trupės vadas Omaras Rajehas pristatė tą močiutę – tai jo Mama, o gaminamas maistas ant scenos, pasak jo, „gal ir nebus idealiai pagamintas, bet tikiuosi patiks…“ Ir tada, taip, ėmė ir pakvietė visus vaišėms. Pirmas nugirstas atsiliepimas apie patiekalą – t.y. salotas su firminiu blynu bei pupomis – rūgštu. Ir taip, citrinos nebuvo pamažinta, bet ar man tai rūpėjo? Manau, niekam nerūpėjo, nes visi buvo ant tiek pamiršę viską, jog net nepastebėjo kaip…

…prasidėjo antra performanco, nelauktai pavirtusio į hepeningą dalis. Kurioje pagrindinis motyvas buvo dviejų polių kova (ar tai meilė). Šokėjai voliojosi ant žemės, beveik pargriaudami bevalgančius maistą iš lėkščių žiūrovus.

Pasibaigus viskam – „bravo“ spiegiau atsistojęs, kaip ir likę susirinkusieji. Ir per tuos ~15 mano lankytų modernaus šokio metų – mane vis kas nors jame nustebina. Pačia geriausia prasme, beje. Ir juk tai taip nuostabu. Nes tai ir yra sunkiausia užduotis šiais laikais – kažką kažkuo nustebinti! Nuostabiausia, kai tai pavyksta padaryti ne šokiruojančiomis formomis ar šiaip bombomis, o tiesiog gyva muzika, maistu ir „paprastu“ šokiu.

Bra-vo!

Nuotraukos: Dmitrijus Matvejevas

2 Komentarai apie “Naujasis Baltijos Šokis’18: Libano trupės „Maqamat“ spektaklis „Beytna“: Maistas Sielai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *