nowJapan: Cuushe ir a-u-s audiovizualinio sapno magija

Japonija visada garsėjo kaip intravertiškai rafinuotos ekstravagancijos šalis. Jos kultūra, papročiai, stiliaus pojūtis ir gyvenimo būdas žavi ne vieną taip, jog ta proga įvairiose pasaulio šalyse rengiami šiam kraštui dedikuoti festivaliai. Lietuva (ar konkrečiai Vilnius) tam skiria kasmet net du savaitgalius su pačio įvairiausio pobūdžio programa ir tiek finansinių, tiek didelių organizacinių resursų reikalaujančiais masteliais. Aš aplankiau “Pop Japonija” savaitgalį, su fotokamera įamžinau ten siautėjančius cosplėjerius, o štai praeitą penktadienį buvo pasinerta į Audiovizualinį sapną Šv. Kotrynos bažnyčioje.

Cuushe yra krikštijama kaip Japoniškoji Bjork. Jos muzika varijuoja nuo Dream Pop svaigių kontemplecijų iki Ambient variacijomis išpuoštų muzikinių landšaftų. Su ja kartu į Lietuvą atvyko ir atlikėjas a-u-s, kuris be muzikinės paradigmos dar žongliruoja ir įmantrių vizualinių sprendimų kūrimu ir įgyvendinimu. Koncertas prasidėjo būtent pastarojo menininko išstojimu, kuriuo jis ne tai, kad apšildė, bet po truputį įvedė į kelionę po Japonijos, kaip savo braižą ir išskirtinį veidą turinčios šalies, garsinius gėlynus.

Muzika, kaip muzika šio vaikino buvo tikrai gera. Iš pradžių teko kiek pasirangyti kėdėje bežiūrint į statišką vaizdą ties laptopu, nes aš esu ypatingai skeptiškas tokių pasirodymų atžvilgiu. Tačiau garsui intensyvėjant, intensyvėjo ir menininko darbas ant pjedestalo. Buvo grojama ir clapu, ir kontroleriu, ir kai kurie mušamieji buvo išgaunami rankų judesiais. Viduryje menamo Šv. Kotrynos altoriaus bazavosi pripūstas gigantiškas ir baltas burbulas, o apšvietimas…

…tiesiai šviesiai – dar tokio neteko matyt. Bent jau Šv. Kotrynos bažnyčioj tai jokių abejonių. Vaizdo įraše galit pamatyt vieną iš įspūdingiausių momentų iš Cushee ir a-u-s pasirodymo, kuomet prožektoriai siautėjo sukurdami tarsi piramidės spalvinį koliažą, taip įrėmindami akies tinklainėje tiek garso svarbą, tiek atlikėjų aurą. Bažnyčios kupolai buvo raižomi origami paukščių sparnais, auksinis lietus liejosi tarytom mažorinės natos, o svajingojo garso apoteozės priversdavo linguoti net amžius menančias statulas.

Gi iš muzikinės pusės Cuushe taipogi paliko itin gerą įspūdį. Kūriniai būdavo parenkami tinkamo tembro ir ritmikos, kad pilnai išlaikyt dėmesį viso pasirodymo metu, bei jam pasibaigus – išprašyt ir biso. Pati Cushee be to, kad dainavo dar ir gitara pabrazdindavo, kas pasirodymui suteikdavo reikiamos ekspresijos, kurią įrėmina posakis „kur nėr gitarų ten – ne muzika“. Ir šiaip ji pasaka, o ne gražuolė! Princesė, su ypaž žavinga ir fatališką atspalvį turinčia šypsena. Plius ant to burbulo, kuris buvo pripūstas centre, nuolat buvo rodomos vaizdo projekcijos – tad, žodžiu, visiškas sapnas, visiška kontempliacija, melodinga apvaizda.

Gailėkitės kas nebuvot. Ačiū „nowJapan“ chebrai ir iki susitikimo kitąmet!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *