Oct-Hernia vol. 1: laukiam dublio pavadinimu „vol. 2“

Dark ambientas… Mano sielos draugas, širidies vagis, psichinės sveikatos stabilizatorus. Tiesą sakant, pagalvojus, jau gal 100 metų nebuvau iš ties aukštos prabos industrial muzikos renginyje. Kažkada Icetodironas, kažkada Nordicas, kažkada… O štai nesenai sužinojom apie bombą tikrąja to žodžio prasme – į Lietuvą dar kartą atvyks magas iš Italijos – Bad Sector. O kur dar Girnų Giesmės, kur dar draugelis Velemara, na ir power electronics legenda Control. „Man kablys šiandien“ – pasakiau mamai ir pasiėmęs keletą skardinių nealkoholinio alaus patraukiau stoties link.

Atėjus rodėsi, kad žmonių mažokai. Dauguma būriuojasi prie baro, ten aišku apšilinėja – kas su tauriais gėrimais, kas skleisdami pozityvias vibracijas. Sėdam su kolega nepaprastai jaukioje minkštoje erdvėje, kurios dekoracijos yra tiesiog stulbinančiai kosmiškos (na, čia kur daug lempučių prikabinėta) ir įsijausdami, besidairydami bei bešnekučiuodami klausome apšildančiojo atlikėjo.

Na, atidaryt renginį, t.y. grot pirmajam visada būna sunku. Kalbu iš savo patirties, kai lankydamas muzikalkę grodavau koncertuose podažniai vienas pirmųjų. Garso mažokai, šviesų beveik nėra, vizualų irgi. Bet kojoms apšilt Velemara išstojimas suėjo išties neblogai. Ypač tas pasijautė antroje pasirodymo pusėje, kuri skambėjo konceptualiau, aštriau, nei pirmieji akordai. „Na, jam kažko trūko“ – sakė vienas pažystamas, bet ko norėt, juk ne kasdien lipi ant tos pačios scenos, kurią jau netrukus okupuos, tarptautinės ir seną pripažinimą Lietuvoje turinčios, tamsiosios muzikos ikonos. Tai turbūt ir baugina, ir kas be ko įpareigoja.

Oct-Hernia-vol-1-127

Kiek girdėjau „Girnų Giesmės“ pasirodymų pastaruoju metu, tai šis man pasirodė silpniausias. Neradau čia nei kažkokios aštresnės minties ar idėjos, o tik vieną masę garsų, jų sluoksnių kurie nešė  ar tai į beveidį drone’ą ar tai garsinį pelkyną ar šiaip alumi užpiltų kepenų paštetą. Nors kiek kalbėjau su kitais – ne vienam patiko. Skonio reikalas, žinoma, bet aš iki šiol atsimenu tą joygazmą per užpraeitą Mėnuo Juodaragį, kurio metu Laurynas kaip koks Švaistikas danguje esančias žvaigždes pritraukė taip arti, kad jose ir skendai, ir maudeisi, ir net taškytis buvo negėda.

Pasakyk atvirai – ar tau reikia (kaip buvusiam TEN) komentarų apie tą garso inžinierių, muzikinį techniką, paslaptingą kosmodromą ir šiaip italą pasivadinusiu „Bad Sector“. Gailėjausi tik vieno, kad per daug darbavausi su foto aparatu, vietoj to, kad įdėmiai klausyčiau. Beigi šokčiau, ko tarp susirinkusių kas geriausia buvo ne vienas. Muzikinė tema keičia temą, naudojamų instrumentų egzotika verčia apšalti, o kosmo-anatominės vizualizacijos ėjo viena lygiagretaine su muzika.

„Ai, man tai tiesa sakant neįtin“ – atsakė vienas rimtas kentas po Bad Sector performanco. Pasirodymo kuris man buvo vienas geriausių kokius sukontempliavau šiais metais. Be disko „Kosmodrom“ daugiau iš Italo diskografijos kažką įdėmiau nebuvau suklausęs, bet argi tai trūkumas, kai pasirodymas temiškas, eklektiškas bei tuo pačiu konceptualus? „Va, ko nesitikėjau, kad sugros kažką iš „Kosmodromo…“ – dalinomės įspūdžiais su kitu festivalininku. Žodžiu, sakau – basta tiems kas nebuvo. Jei patingėjai varyt į tokio lygio industrial reginį / vyksmą – nesi true dark ambientas ir taškas.

Oct-Hernia-vol-1-95

Kadangi power electronis man kažkiek patiko prieš kokius 5-10 metų, tai maniau, kad geriausia būtų nesugriaut puikaus įspūdžio ir nuotaikos, kuria mano galvą užpildė Bad Sector, tačiau… Control groja, o aš klausau. „Ale gi ir senai tokio gero powerio nesu klausęs. Nes dabar kiti tai tik paleidžia ūžesio belibirdas ir rėkauja beleką į mikrofoną.“ Ir akurat – sad, but true. Control pradėjo show su powerišku masyviu drone, palaipsniui lipdydamas sluoksnį po sluoksnio, kol galiausiai vokaliniai sproginėjimai ir šėlionės po mažytę sceną išsirutuliojo į piką. Neįtikėtina, bet suklausiau visą pasirodymą ir net hi5’ą čiuvakui tatuiruotam daviau po jo šou. Žiauriai užneša į Bekhemą.

Apibendrintai galiu pasakyt, kad tai buvo nuostabus renginys su galybe geros muzikos, linksmų pažystamų, šaunių draugų, bei teigiama energetika, jos vibracijomis. Belieka tik padėkoti organizatoriams ir laukti tolimesnių pratęsimų (vol. 2 gi juk…). Senai tokių stiprių tusofkių nebuvo, ir pakartot nors kartą ar du į metus tiesiog būtina. Davai gi, būsim!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *