Kultiškiausi 2012-tais: FILMAI (top-5)

Ką gi, chebra, paskutinis metus apibendrinantis įrašas, šioje penkių postų šventinėje savaitėje. Dabar jau viskas, dabar jau turbūt bus atostogos. Na, o temą paskutiniąjam parinkau grynai penktadieninę. Kinas šildo, kinas priverčia užsimiršti, kinas nuneša ten kur nesi buvęs.

Kultiškiausi 2012-tais: KONCERTAI (top-10)

2012-ti buvo gausūs ar bent gana gausūs metai koncertais. Iš kult.lt rašliavų galėjote susidaryti įspūdį, kad gyvi pagrojimai savaitgaliais yra Kultūrnamio egzistencijos dalis. Tad kaip gi nenužvelgsi visų tų metų, neįvardinsi įsimintiniausių performancų ir šiaip tarytum nesusidėliosi visko sau galvoje į stalčiukus.

Kultiškiausi 2012-tais: VIDEOKLIPAI

Sunkiausia užduotis šiam postui buvo tiesiog atrinkti klipus. Nes kadangi mes nesame hipsterių tinklapis, kuris iškasa iš nežinia kur visokius zeba noneiminius klipus, o ten tarkim M83, Sigur Ros, Placebo ar Bjork dėt iš vis būtų laža, tai… Žodžiu, parinkau video grynai nuo savęs ir tuos kurie mažiau nuzulinti. Tad gero žiūrėjimo ir to nepakartojamojo atradimo jausmo.

Kultišiausi 2012-tais: LIETUVIŠKI ALBUMAI

Šie metai, lyginant, tarkim su kad ir 2010-tais, kuomet išėjo tokie masterpiece kaip Vilkdujos, Somov‘n‘Jazzu, Orlovos diskai, yra gana skurdoki. Bent kur gi dėsies, kad ir kaip būtų. Vadovavausi proletarišku posūkiu „žiūrim ką turim“. ir… bent 2012-tųjų nugalėtojas aiškus prezidentės pareiškimai, o likusiuosius bandysiu sudėlioti pasitelkdamas griežtą kokybės antranką. Nors ir jos ten menkai prireiks… Žodžiu, pradedam.

Al di Meola „World Simfonia“ @ Kongresų Rūmai: Gitaros Dievo & Co. virtuoziškumo pamokytės

Savaitgalis, sakote? Kadangi jau ketvirtadienis, tai praktiškai dar ne vėlu paporint apie aną penktadienį / šeštadienį. Juose nebuvo naktavojimų iki ryto, o šeštadienį apskritai namo buvo parsirasta apie 10 valandą vakaro. Gi turbūt ne vienas Kultūrnamietis šeštadieniais išeina tokiu metu iš namų? Ir teisingai darot – nėr čia ko laikytis rėžimo. Taigis trumpa ataskaita: šiandien apie akustinius dievus, rytoj – karstelėjusią nostalgiją.