Naujausias Antony and the Johnsons albumas „Cut The World“ – klausytis nemokamai!

100 metų neklausytas Antanas su Jonais… Ar tiksliau Antony and the Johnsons. Prieš kokius 4 metus aš ne tik svaigindavausi pagal šio lakštingalos suokiamus garsus, bet net ir rimtai svarsčiau apie kelionę į Helsinkį, į AATJ koncertą. Bet meilė šiam transeksualui ir jo virkavimams su laiku prigęso, “naujas” albumas “Swanlights” buvo praleistas beveik negirdom iki… ko gero šio vakaro?

„The Dark Knight Rises“: netikėtai įspūdingas sagos finalas

Pamenu, kai žiūrėjau kažkada daugelio išgirtą Batman Begins, tai filmas baigės liūdnai, t.y. buvo išjungtas pažiūrėjus jo pusę. Inovativusis Nolanas, šarmingasis Liamas Neesonas, oskaro laureatas Christian Bale’as ir t.t. Bet man jis buvo visiškas klišių rinkinys… Net tam iš vienuolyno žilajam išminčiui ūsus ant tiek juokingai su peruku užklijavo, lyg rodėsi žiūri momentą iš kičinio MTV klipo. Buvo toje juostoje ir dar daug tokių klišių perdozavimo, tad dėl to jo net iš trijų kartų – neperžvelgiau. Tačiau…

Mother Mary „INDT“: kuomet galai nesueina

Mother Mary tai jauna elektroninės hardcore muzikos prodiuserė iš Vilniaus, kuri prieš pusmetį atšventė dvidešimties metų jubiliejų. Savo kūrybinį kelią ji pradėjo ne nuo natos, o nuo žodžio: „wa tikraj… o kodel??? juk cia zjbs muzikos stilius ir man asmenishkaj dawg labew patinka negu progresyvas. kazkajp tikraj noreciaw kad lietuwoj atsirastu bent keli tranco dj’ai. pati noreciaw daryt tranca bet lb sunku atrodo.“ Kaip matote pana prieš septynerius metus (būdama 13-kos, djscene.lt forume) nevyniodama žodžio į vatą, dėjo ant progresyvo, svajojo apie trance DJ karjerą, o kūryba jai buvo lygiai taip pat sunkiai padaroma, kaip nevėkšlai kokia nors moteris.

„YAGA’12“: pasakų šalies takais

Nebūčiau aš nė kojos kėlęs į tą šiųmetinę YAGA, kad tik būčiau numanęs, kaip sunkiai įspūdžiai guls baltose lankose. Sakau jums. Rodos, tiek matei, tiek girdėjai, o kai reikia įspūdžiais pasidalyti, tai tik žiopčioji kaip tas ką tik ištrauktas karpis. Festivalis spinduliavo tokiu geru, kaip dabar mėgsta žmogeliukai Vilniuje sakyti, vaibu, kad apie jį rašant vis puoli neviltin – taip sunku žodžiais viską apsakyti.

Boyz II Men „End of the Road“: rimta muzika, rimtiems žmonėms (Liepos 14-ta, 1992)

True čiuvakai klauso jausmingas balades. Koks dar industrialas? Koks dar death metalas? Koks dar hardcore‘as? Kokia dar moderni akademinė muzika? Vienu metu buvau bepradedąs jaustis nejaukiai, klausydamas tokius anksčiau pamėgtus lovesongus, kaip Lenono „Woman“, Extreme „More Then Words“, Mayerio „Your Body is a Wonderland“, Metallica „One“ ar kad ir Coldplay „The Scientist“.

„Tundra’12“: kasiakų medžiotojai, gyvas tranzas, Bong-Ra metalas, šinšilinimas ir namučiai šeštadieniui

2012.07.05, 20:36 „Ei, kur tavęs atvažiuoti?“ – piktavališką stalkinimą feisbuke nutraukia redaktorius skambučiu. Man ir namuose gerai, bindzinėju sau prieš rytojų, filmus žiūriu. Matyt ne ten pataikei. „Pieniau, Tundra šiandien“ – išpyškina man naujieną, tad taip vos nepražiopsojau rimčiausio Aukštaitijos reivo TUNDRA‘12 traukinio.

Kilkim Žaibu XIII: kaip broliai juodvarniai paežere lakstė

„Mea culpa, mea culpa, mea maxima culpa!“  tariau saulėtą šeštadienio popietę, stebint kaip aukštaičių bei žemaičių komandos varžosi dėl „Kilkim Žaibu“ krivūlės. Taip, esu kaltas dėl visų 3 metų paklydimų – būtent tiek laiko prireikė, kad sugrįžčiau. Oras nuostabus, žolė žalia žalia, šalia besigano žemaitukės, raminančiai telaškuoja ežero vanduo, šlamena medžiai ir nendrės. Totalus šinšilinimas. […]

„Depeche Mode“ aplankys Vilnių kitų metų Gegužį?

Tai nėra oficialu. Šios info nėra „Depeche Mode“ puslapyje ar pranešimuose spaudoje. „Google“ ir tas yra tylus, beieškant patvirtinimo, kuriuo net ir sotus būtų patenkintas. Bet… 2009-tais atšaukus dalį koncertų Europoje ir svarbiausia – Lietuvoje, „Depeche Mode“ vyrukai vieningai pažadėjo, kad sekantį savo turą pradės būtent nuo anų stotelių kur meilė išskyrė.

Jason Köhnen (Bong-Ra, „TKDE“): „Kuomet kažką kuriu, stengiuosi atsijungti nuo supančios aplinkos ir jos įtakų, taip pasineriant į savo mažų paslapčių ir neatsakytų klausimų kupiną visatą.“

Jason Köhnen yra paprastas, taktiškas, konkretus ir labai skaidraus proto vaikinas, kurį būtu galima sukt tarp pirštų kaip dvi apdilusias tarybines kapeikas. Jokio patoso iš jo pusės, jokių bereikalingų apsimestinių tonų ar pseudo filosofijų. Kaip jis sake „viskas čia yra kur kas papraščiau nei jūs visi manote.“ Tad daugiau nebesukelinėdamas bereikalingų išankstinių nuostatų, tiesiog siūlau jums patiems unikalią galimybę susipažinti su šiuo iš Olandijos kilusiu pusiau jamaikiečiu, jau beveik 2 dešimtmečius kuriantį stereotipus laužančią sunkiąją elektroninę muziką.

Išleistas trečiasis grupės „Vilkduja“ albumas „Viduje“

Kur buvę, kur nebuvę iš nežinios grįžo projektas „Vilkduja“. Be fanfarų, furšetų ir pristatomųjų koncertų, grupės vokalistas Povilas paviešino žinią apie „Viduje“ – tai naujausias Vilniečių albumas. Du metai praėjo nuo melomanų ausis kasiusio „Nežinau“ (kuris buvo antrasis „Vilkdujos“ darbas), tad laikantis grafiko – trečią jau šiandien arba ryt bus galima įsigyti krautuvėje „Ragainė“.

Baltic Balkan su Banda Dzeta „Katapulta“: ir nemokamas EP, ir vinilas, ir vasaros festivaliai

Visada maniau, kad „Baltic Balkan“ tėra didžėjų susivienyjimas, kurie propaguoja Jugoslaviškų kraštų muziką klubinėje kultūroje. Trys vyrai, pasipuošę ūsais, skrybėlėm, auksinėmis grandinėmis ir rankose laikantys degtinės butelius. Ne kartą su varvančia seile žiūrėjau jų renginių nuotraukas ir tiek pat kartų man gėda prisipažint, kad jų diskane dar neteko apsilankyti. Tačiau didelis siurprizas manęs sulaukė šiandien, kuomet Soundcloudas išmetė jų… gabalą.