Vaikai verkia

Jill Greenberg tai fotografė iš Kanados, kuri yra žinoma ir specializuojasi fotografuodama portretus. 2006 metais, kad išreikšt savo nepasitenkinimą George‘o Busho vykdomai politikai ir esamai socialinei situacijai ji sukūrė žemiau esančią portretų seriją, kurią pavadino „End Times“.

ROCK WERCHTER 2013 sekmadienis: „Depeche Mode’us“ apšildė „Gogol Bordello“ (3/3)

Na, štai išaušo sekmadienis. Ech… paskutinė diena rojuje. Kaip aš ilgiuosi tos vietos, faina buvo. Kažkokia, sakau, magiška pozityvo aura jį gaubė ir nebuvo nei girtų, nei vemiančių, nei vagiančių. Tradiciškai pasiimu dvigubą espresso, itališką batoną su daržovėmis, pakaifuoju saulėje ir maunu klausyti tarptautinės balkaniškos muzikos patriarchų „Gogol Bordello“.

ROCK WERCHTER 2013: rojus žemėje arba geriausias vasaros festivalis iš anksto (1 iš 3 dalis)

Rock Werchter yra bene trečias pagal norą aplankyt mano festivalis. Pirmi du tai Glastonbury in UK ir Coachella in USA. Pamačius eini karta nerealu Werchter line-up, kuris  keturis kartus perspjove visokus Heinekenus Su Rihanom ir Roskildes su hipsteriais, neliko nieko kito kaip pirktis bilietą. Aha, nesuklydot, nes net per DELFI akreditacijos gaut nepavyko niekaip ir […]

Depeche Mode @ San Siro stadionas, Milanas: siaubo istorija virtusi į rojų žemėje

„Depeche Mode“… Viso atbūta trijuose koncertuose; Paryžietiškame, Belgiškam (feste ROCK WERCHTER), bei 18 dieną Milane, San Siro stadione. Paryžietiškas buvo superinis, Werchetryje – sutrumpintas festivalinis be tokių esminių šmotų kaip „Black Celebration“ ar „Barrel of a Gun“. Gi Milanas… Juk tai Italija – „Depeche Mode“ fanų meka, o Milanas bene viso to sostinė. Tai dabar atsipalaiduokit ir prieš toliau skaitydami primesit kokia toliau bus rašliava. Nujaučiat?

Velnio Akmuo 2013: gero metalo piknikas

Mikruškėje susispaudus it silkės statinėje ir salone kylant bobučių nerimui, kad keleiviai bus išlaipinami, – perpildytomis vežėčiomis susidomėjo policija, – taip linksmai ir įspūdingai prasidėjo kelionė į Vorutos kraštą, į Velnio akmenį.

Kilkim Žaibu XIV: kriskim kryžium

Jei pernai per „Kilkim Žaibu“ galėjai jaustis lyg rojuje žemėje, tai šiais metais patys dievai kartelę kėlė dar aukščiau, iki pat dausų: išskyrus paskutines festivalio valandas nenukrito nė vienas lietaus lašelis, Lūkšto vandens sklidiname rage galėjai plikyti arbatą, paplūdimio smėlis it karštos žarijos svilino padus, alus sunkiai nuskalaudavo mošpito dulkių sklidinas gerklas, pusnuogės mergikės džiugino akį, o pieva prieš sceną priminė Georges Seurat tapytą vaizdelį.

Abromiškių bendruomenė: Žaliojo Velnio takais minint 1863 m. sukilimą

Man patinka Lietuva. O kam ji nepatinka? Bet dar labiau mane žavi jos plačiosios giminės, amžius menančios bendruomenės, kaimai kuriuose vienas apie kitą žino be visokių išmaniųjų, interneto ir pan. Šioje rašliavoje trumpai apžvelgsiu nuo Dzūkijos, prieš beveik 5 šimtmečius kilusią, Abromiškių bendruomenę. Apie jos istoriją pasakot plačiau neverta, nes ji pareikalaus pakankamai daug rašalo. […]