Pasmerktieji

Teisti. Teisti. Teisti. Mes esame teisiančiųjų visuomenė. Kaltinam kitus, keikiame nuteistuosius, koneveikiame politikus, tačiau beveik niekada nežiūrime į save. Kritikos strėles dažniausiai leidžiame į kitus. Nors tiek Maiklas, tiek Andrius, tiek kiti muzikiniai filosofai sakė: „Jei nori pasaulį padaryti geresne vieta, pažvelk į save ir pasikeisk“ (anlg. „If you wanna make a world better place take a look at yourself and make a change“ – MJ). Tad ar susimąstome, ar toks kelias ir požiūris ką nors keičia? Ar tai padeda visuomenei pasidaryti geresne? Ar tos priemonės nors kiek veiksmingos?

Taip, paskaičius kriminalines kronikas (į kurių pusę aš, beje, net nežiūriu) susidaro įspūdis, kad tie galvijai, kurie yra žmogžudžiai, vagys, sadistai ir t.t. yra verti aukščiausios bausmės. Dauguma netgi gausiai pasisako už mirties bausmę tokiems. Bet ar ji ką nors pakeistų? Vienas žudikas vis tiek bus pakeistas kitu, vienas prievartautojas ras naują auką. O aukų tėvai..? Jiems juk nesugrąžinsi gerosios dukrelės, mylimo sūnaus, šeimą išlaikančio, sunkiai dirbančio, tėvo…

Šiuo metu kalėjimai yra perpildyti. Inventorius ir elgesys su kaliniais yra tragiškos būsenos. Atrodytų, kad taip jiems ir reikia ir dar blogiau, tiesa? Bet ar toks turi būti blogo žmogaus pakeitimas į gerą? Kaip pavyzdį galiu pacituoti ištrauką iš filmo „Kokainas“, kuriame vaidino Johnny Depp: „Į kalėjimą atėjau kaip marichuanos bakalauras, išėjau kaip kokaino daktorantas.“ Dar blogiau, kad kaliniai ten yra luošinami, iš jų tyčiojamasi, juos prievaretauja, skirsto į žeminančias kastas, nuolatos prieš juos smurtaujama.

s_k01_59474840

Išėję į laisvę jie automatiškai būna visiški pasmerkti, visuomenės atstumti ir neturi jokių galimybių normaliai įsilieti į gyvenimą. Kaip išimtį galima taikyti restoraną „Mano Guru“, kuris į personalą priima buvusius narkomanus. Be abejo, yra ir daugiau tokių vietų, bet juk tai toks mažas lašas begaliniame vandenyne… O ką daryti kitiems? Vagiams, narkotikų pardavėjams, kontrabandistams – tai, ką jie „moka“, ir kas jiems yra vienintelė išeitis šiame pasmerktame gyvenime.

Skaičiau ne vieną knygą. Šventajame Rašte rašoma, kad Dievas myli kiekvieną žmogų. Net ir patį baisiausią. Jam, šiuo atveju negalioja, visuomenės priimti standartai, kanonai, požiūriai. Galbūt tai, ką dabar pasakysiu gali šokiruoti. Absoliučiai visi nusikaltėliai yra lygiai tokios pat (o gal ir didesnės) nelaimingos sielos, kaip ir tie, prieš kuriuos jie pakėlė ranką. Nors žinau, kad dauguma netiki reinkarnaciniais dalykais, pažadėtuoju gyvenimu, ar Dangumi, ar kuo nors kitu, bet, mano nuomone, tai ką negero padarai ne tik, kad vėliau sugrįžta tau, bet tu esi šiame ar kitame gyvenime pasmerktas dar didesnėms kančioms.

Yra dviejų tipų sielos: Dievo globoje ir velnio prakeikime, jo vedamame pragaištingame kelyje. Pastarųjų kelias yra baisus, kupinas nuolatinės įtampos, nesaugumo jausmo ir, papraščiausiai, prakeikimo. Man asmeniškai didžiausia kančia yra sadizmo ir prievartos aukos. Ypač vaikai, kurie yra visiškai nekalti, nesusipažinę su bjauriu suaugusiųjų ir kreivu požiūriu į gyvenimą ir yra tyros, šviesios sielos bei būties žmogeliukai. Tas pats ir su žiauriais kankinimais, sadizmu, prekyba žmonėmis, kuriuos nuperka tam, kad pripumpuotų heroino ir beveik 24 valandas per parą tenkintų pačias brutaliausias iškrypėlių seksualines fantazijas.

Artist Pyotr Pavlensky, a supporter of jailed members of female punk band "Pussy Riot", looks on with his mouth sewed up as he protests outside the Kazan Cathedral in St. Petersburg, July 23, 2012. A court on Monday rejected a request to call President Vladimir Putin and the head of the Russian Orthodox Church to testify in the trial of three female punk rockers who derided Putin in a protest in the country's main cathedral, their lawyer said. Picture taken July 23, 2012.  REUTERS/Trend Photo Agency/Handout  (RUSSIA - Tags: CIVIL UNREST CRIME LAW SOCIETY RELIGION POLITICS TPX IMAGES OF THE DAY)

Tad tokius nulinčiuot, išmėsinėt, nudirt odą ir palikt invalidais visam gyvenimui, kad pajustų ką tai reiškia? Pasikartosiu: KĄ TAI PAKEIS? Įsivaizduok, kad tavo siela atėjusi į šį pasaulį yra žudiko ar seksualinio iškrypėlio? Visi mes juk žinom, kokia milžiniška yra seksualinė energija ir ją sutramdyti yra praktiškai neįmanoma. Sveikas žmogus tam skirti turi bent 4 kartus ar daugiau į savaitę. O kaip seksualinis iškrypėlis? Jis kitoks? Tame ir tragiškumas, tame ir yra jo nesunaikinama pragaištis, kuri prieš jį atsigręš šimteriopai, jei ne daugiau.

Vienoje dainoje grupė „Swans“ apie šį (prievartos) reiškinį dainavo: „Now give me what is mine“. (liet. „Dabar atiduok tai kas priklauso man“ –  aut. past.) Turima omeny karmines skolas, žinoma, jei jomis Jūs tikite. Jei tikite, galima daryt prielaidą, kad ta, niekuo nekalta, būtybė lygiai taip pat elgėsi praeitam gyvenime ir štai dabar atsiima skolą. Ir iš tikro, nors imk ir verk, kai galioja tokie „sakrališki“ dėsniai, kai tyras ir svajose gyvenantis jaunas žmogeliukas yra išniekinamas tiek fiziškai, tiek psichologiškai, patiria kančią už nežinia ką.

Teisti? Na, mes žinom tą žymųjį lietuvos pedofilą (nepamenu pavardės), kurį pasodino, jis išėjo ir vėl darė savo dalykėlius ir t.t. Užbėgant paaiškinimui už akių galiu pasakyt, kad, be abejo,  yra masė žmonių, kurie absoliučiai nenori keistis ir toliau vykdo savo siaubą keliančius nusikaltimus. Bet štai Olandijoje teko skaityti apie bene beprecendentinį projektą. Ten yra anoniminis tokių „nelaimėlių“ klubas, kurie suvokia, kad tai yra jų asmeninė gyvenimo tragedija, didžiausia likimo „dovanėlė“.

Iš pradžių ši iniciatyva susilaukė krūvos kritikos, buvo raginimai nutraukt tam finansavimą, bet su laiku visi pamatė kokią naudą ji atneša, nes į tą klubą susirenka žmonės, kurie suvokia savo pragaištingumą, kurie turi sąžinę, kurie nenori būti velnio įkaitais. Ten taikomos įvairios medicininės psichoterapinės praktikos: kaip apsisaugoti nuo traukos; kaip nuslopinti blogą jausmą; kaip galų gale gyvent su šiuo prakeiksmu.

A protester reacts as the U.S. Consulate in Benghazi is seen in flames during a protest by an armed group said to have been protesting a film being produced in the United States September 11, 2012. An American staff member of the U.S. consulate in the eastern Libyan city of Benghazi has died following fierce clashes at the compound, Libyan security sources said on Wednesday. Armed gunmen attacked the compound on Tuesday evening, clashing with Libyan security forces before the latter withdrew as they came under heavy fire. REUTERS/Esam Al-Fetori

Tas pats ir su įprastais kaliniais. Teko žiūrėti dokumentinį filmą apie pačio griežčiausio režimo kalėjimą Rusijoje „Mėlynasis Delfinas“. Vienas kalinys ten nuolatos skaito Bibliją ir dabar net protu nesuvokia, kaip jis galėjo atlikti tokius žiaurumus: „Mane tarsi valdė tamsios jėgos ir saugojo. Kartą suplanavau nusikaltimą, bet kažkas iš aukščiau pakuždėjo, kad reikia atsitraukti“. Tai, deja, buvo teisingas šeštas jausmas, nes policija pasirodė iš karto, o jis liko nepagautas.

Ten pripasakota buvo begalės be galo liūdnų kalinių pasakojimų, barbariškų ir nežmoniškų laikymo sąlygų. Dauguma iš jų negalėjo tramdyti ašarų klausdami savęs: „kaip aš galėjau taip pasiielgti? kodėl taip dariau?“. Taip, broliai ir seserys, deja tamsiosios jėgos globa yra žiauri ir brutali. Ir čia net negalioja dėsnis: kovot su ja ar pasiduot jai. Tiesiog tu gimsti su ja, ir kaip dainuojama grupės „Vilkduja“ dainoje: „kiekvienas mes velnią nešiojam širdy“.

Ir baigiant rašinį, iš tikro, kas baisiausia, kad nerandu būdo kaip išspręsti šią niekur nevedančią bėdą. Utopiškas variantas, manau, būtų tieiosg kalinius padaryti tarytum pradinukais, kurie būtų mokomi teisingų gyvenimiškų pagrindų, būtų įtraukti į kokią nors veiklą; jiems būtų suteikta viltis, jog jie gali ir turi pasikeisti. Dievas myli kiekvieną žmogų. Mes – ne. Ir štai mano asmenininis paradoksas: jei, ginkdiev, kas nors atsitiktų mano artimiesiems, savo rankomis sudoročiau tą išgamą. Bet, deja, tai nėra visiškai jokia išeitis. Toks, deja, yra mūsų žiaurusis pasaulis ir begalinis tragizmas. Ir tik Dievui malda meldžiantis ir už nukentėjusį, ir, kas keisčiausia, už nusikaltėlį galbūt gali kažką pakeisti. O gal ir ne, bet bent taip mes nors šiekt tiek priartėjame prie šviesos ir vilties.

Ramybės Jums, mano mylimi skaitytojai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *