Paulius Ilius: „suformuoti vientisą selekciją ar miksą, kuris nuosekliai vystytų emocinę liniją yra pakankamai didelis iššūkis“

Paulius Ilevičius yra mano senas draugelis. Kažkada su juo varėm (senai, labai senai) į Rygą, specialiai į „Kings of Convenience“ dueto koncertą ir labai gerai patūsinom. Tada jis turėjo ilgus plaukus, buvo gotas ir maloniai nuteikinėjo kelionėje savo smagia šypsena.

Gi visuomenėje jis yra žinomas kaip visų galų meistras, ar tiksliau aktyvistas. Reiškiasi jis kaip išskirtinių ir rafinuotų rašinių autorius, yra e-žurnalo S13 atstovas spaudai, padeda žmonėms organizuoti renginius, šokdina ir priverčia suklusti savo išskirtiniais pasirodymais už DJ pulto.

Tad apie visa tai ir buvo su juo paporinta. Apie žiemą, šaltį, šiltas Kalėdas. Apie muziką, knygas ir kiną. Apie panas – kad muzika ir mūza tai iš esmės yra ta pati pana, tik kitu rakursu. Žodžiu, skaitykit ir patys nusitapykit paveikslą šio be galo nuoširdaus, paprasto ir kiek paslaptingo žmogėno asmenybę. Su arbata. Jaukiai.

Sveikas, neperseniausiai lankei, kaip pasakojai, tavo muzikinį gyvenimą (ir ne tik) aukštyn kojomis apvertusį festivalį UNDSOUND Lenkijoje. Tai pasakok.

Na, stiprokai pasakyta. Unsound festivalis buvo tikrai įspūdinga ir labai daugialypė / daugiasluoksnė muzikinė patirtis, kuri dar be visa ko yra puikiai integruota į miesto erdvę. Krokuva – be galo žavus miestas, su stipria psicho-geografinė energetika, tad tai dar labiau sustiprina pojūčius. Gaunasi toks keistas erdvės, muzikos ir laiko naratyvas, trunkantis savaitę.

Kas tau yra žiema? Apmastymų, gilios muzikos ir knygų graužimo metas ar eilinis riebalų kaupimo procesas su tikslu kuo greičiau dagyvent iki pavasario?

Man žiema – nuostabus metų laikas, toks baltas ir meditatyvus, šaltas ir išgrynintas.  Bet tuo pat metu turintis kažkokio monumentalumo ir jaukumo.  Aš mėgstu net šaltį kažkiek. O ir visa atmosfera labai graži būna, kai pasidengia sniegu stogai ir miškai. Kalėdos man – taip pat nuostabi krikščioniška šventė, kurios laukiu. Ramybės ir susikaupimo metas, viena gražiausių metų akimirkų. Na, žiema dar su nauja pradžia asocijuojasi.

Tor Lundvall albumai „Ice“ ir „Yule“, mano nuomone, yra vieni sėkmingiausių žmonijos bandymų užkoduoti žiemą garsuose.  Ten sudėta labai daug sezoninės pajautos, kuri man labai artima. Tą patį galėčiau pasakyti apie visą jo muziką.

Tu man asmeniškai esi žmogus paslaptis. Atrodo lyg ir pažystu, bet ir nėra vieno bendro vaizdo. Kaip pristatytum save šio interviu skaitytojams? Muzikologas, žurnalistas, didžėjus, keliautojas, gotas? Ar tiesiog svajoklis?

Gal žurnalistas ir didžėjus būtų artimiausia. Bet žurnalistas pirmiau, nes groti pradėjau sąlyginai neseniai, o rašau jau pakankamai daug metų. Tiesiog rašymas ir grojimas šiuo metu sudaro didžiausią dalį mano kultūrinės veiklos.

10805336_895904670419995_1742273109_n

Esi žurnalo S13 atstovas spaudai. Tad papasakok plačiau apie S13 ir paprastai – Jūsų misija, vizija ir tikslai.

Na, S13 visų pirma yra ganėtinai daugiasluoksnis reikalas, platforma skleistis įvairiomis netikėtoms muzikinėmis / kultūrinėms kombinacijomis, simbiozėmis ir dariniams. Pažiūrėjus į figūruojančių atlikėjų sąrašą galima tuo įsitikinti.  Dar geriau – paanalizuoti miksų traklistus.

Mano nuomone, pagrindinis dalykas – atskleisti naujus muzikinius naratyvus, istorijas, netikėtus atlikėjų rakursus bei amplua miksų pavidalu. Tačiau publikuojame ir nemažai tekstų, straipsnių, interviu, kurie tarsi prisideda prie viso konteksto. Stengiamės išlaikyti kokybę ir įvairovę, bet tuo pat metu ir nenukrypti nuo koncepcijos.

Man S13 – tai savotiškas garsinis nuotykis ir naratyvas kupinas netikėtumų. Kiekvienas miksas – atskira istorija, slepianti daugybę išgyvenimų, aspektų. S13 miksai, manau, išsiskiria savo asmeniškumu, jausmingumu. Dažnai atlikėjai atsiskleidžia netikėtais rakursais, ko galbūt negalėtų padaryti kai kuriose kitose platformose. Kartais jauti, kad miksas tampa tarsi savotišku asmeniniu pokalbiu, išsišnekėjimu, atsivėrimu. O nuotaikos gali būti įvairios – nuo matematinių garso struktūrų / koliažų iki coldwave, ambient ar shoegaze emocinių gelmių.

Kokia yra jūsų sėkmės / pasisekimo priežastis? Juk koncentruojatės į itin siaurąją / intelektualiąją nišą nesivaikydami žinomų vardų ar brendų. Kaip pavyko prasiskverbti į “užsienio rinką”? Aišku yra dabar feisbukas, kuris viską supaprastina, bet vien faktas, kad jus skaito, tarkim, Japonijoj arba turit bičiulių Berlyne, ko gero jus nuteikia itin maloniai ir… skatina dar labiau plėstis? Ar yra kažkokia riba, kurią pasiekę sakysit, kad va “svajonė išsipildė”?

Konkrečių ribų nesam užsibrėžę.  Manau, pasisekimo priežastis – gana aukšta kokybės kartelė bei vieningas, išlaikytas konceptas. Na, ir aišku – pastovus ieškojimas, atsinaujinimas ir to pasėkoje ateinanti branda. Manau, ta siaura niša irgi prie to prisideda, o bandymas neorganiškai ją plėsti tik dėl vardų ar didesnės auditorijos, manau, tik pakenktų. Judam po truputį, bet stabiliai ir užtikrintai, taip lėtai formuodami ištikimų fanų bazę, kuri auga. Socialinės medijos, be abejo, padeda sklaidos klausimais.

Esi didžėjus. Koks tavo požiūris i šią specialybę? Ar tau tai neatrodo paprastai tariant tuščias reikalas? Suprantu, kai yra tokie didžėjai kaip Daimonas ar X-ray, ar Mamania, kurie atmosferą sukuria meistriškai suvesdami kokius tris gabalus į vieną harmoningą lydinį, bet… Grot su crossfaderiu new wave’a arba ambienta ir to pasėkoje būt vierchu ar nėra šioje vietoje tuštybės? žodžiu, papasakok kaip supranti kas yra tikras didžėjus, kur to žavesys ir kur skurdas?

Kardinaliai nesutinku su tokiu požiūriu, bet negroju ir new wave ar ambient’o su crossfaderiu (šypsosi). Problema, kad dažnai apart miksavimo įgūdžių yra pamirštama pačios selekcijos prasmė, kuri, mano nuomone, yra svarbesnė. Miksavimas – techninių įgūdžiu ir laiko reikalas, bet selekcija – labiau muzikinės pajautos ir erudicijos reikalas. Aišku, geriausia, kai šie dalykai eina išvien.

Man svarbiau – selekcija, kuriamas naratyvas, edukacija. Tą ir stengiuosi perteikti, galbūt todėl ir mano setai – ganėtinai eklektiški. Tačiau miksavimas, bpm’ai – nėra pagrindiniai mano prioritetai ir koncentruojuosi ties kitais dalykais. O suformuoti vientisą selekciją ar miksą, kuris nuosekliai vystytų emocinę liniją, garsinį naratyvą ar įtrauktų žmones į tam tikras (nebūtinai šokines) būsenas yra pakankamai didelis iššūkis, reikalaujantis tiek  muzikinės erudicijos, tiek ilgamečio domėjimosi, tiek rimtos fonotekos, skonio, pajautos.  Šie dalykai, deja, ne visada yra pakankamai vertinami. Tačiau labai džiugu matyti vis daugiau panašaus profilio selektorių, pagyvinančių Vilniaus erdves vis įvairesniais garsais.

Be to, kad esi DJ, dar vedi radijo laidas, padedi renginių organizatoriams, be abejo kaip visi žinom – daug rašai ir tą darai labai gerai. Iš kur semiesi energijos ir įkvėpimo šitiekai veiklų? Papasakok apie kiekvienos srities žavesį, tarkim aš niekad nesu pabuvojęs tiesioginiame radijo eteryje.

Na, viskas dažniausiai susiveda į tą patį tašką – sklaida ir savirealizacija, noras dalintis ir skleisti gerus dalykus teksto ar garso pavidalu.

Patirtis radijuje man patiko, nes ji tarsi suvedė dvi skirtingas sritis – žurnalistiką ir didžėjavimą. Tikrai maloni ir savotiškai romantiška veikla, prie kurios epizodiškai tenka sugrįžti.

Koks rašytojas ar filosofas, ar oratorius ar, kad ir mokytojas tau padarė savo žodžiais, raštais, mintimis didžiausią įtaką gyvenime? Kas suformavo tavo kaip rašytojo talentą, kas kaip asmenybę, kas kaip gerietiškos valios žmogų? Juk ne veltui tu kaip balsu į tyrus feisbuke vis įdedi dingusių žmonių skelbimus…

Dingusių žmonių skelbimai FB yra pilietinės pareigos, sumišusios su asmeninėmis fobijomis rezultatas. O mokytojų buvo daug, tik nežinau, ar nebūtų per daug pretenzinga dėstyti savo mėgstamus rašytojus ir vadinti juos mokytojais. Tiesioginės įtakos daugiau turėjo kitų leidinių sekimas / skaitymas, taip pat daug patirties gavau studijuodamas žurnalistikos magistrą Šefilde, Anglijoje. Ši šalis turi labai senas ir gilias nepriklausomos žurnalistikos tradicijas, tad Anglijos spauda (tiek muzikinė, tiek ne) yra tikrai puikus mokytojas ir pavyzdys, kaip reikia valdyti žodį bei sąmojį.

Labiausiai šiais metais tave nudžiuginęs ar nustebinęs a) muzikinis reiškinys ar įrašas  b) kino filmas arba video klipas c) skaityta knyga ar įrašas internetiniame portale d) asmeninė kelionė.

a) „Slowdive“ koncertas „Off“ festivalyje, nes nesitikėjau, kada kada gyvai išvysiu vieną savo mėgstamiausių grupių. Sekantis žingsnis, ko gero, būtų kokius „Cocteau Twins“ ar „Dead Can Dance“ pamatyti.  Albumų gerų šįmet – kaip niekad daug.  Artėja tas metas, kai reiks pradėti dėlioti metų pabaigos suvestines, bet šįmet bus sunkiau, nes reiks pasitelkti atmetimo metodus;

b) Šią sritį, prisipažinsiu, esu šiek tiek apleidęs;

c) Skaitoma knyga – „Teroras ir Svajonė. Maskva. 1937ieji“, parašyta vokiečių istoriko Karl Schlogel. Įspūdingas  1937ųjų Maskvos pjūvis iš įvairių perspektyvų, pradedant politine baigiant architektūra bei tuometine pramogine / pop kultūra. Visas rėžimo baisumas ir distopiniai užmojai čia – kaip ant delno;

d) na grįžimas į Vilnių turbūt buvo svarbiausia šių metų kelionė. Daugiau, apart Lenkijos, niekur nebuvau. Bet Lenkijoje puikiai leidau laiką.

Trys geriausi Lietuviški vasaros festivaliai pagal Pauliu Ilių. Svajonių užsienio vasaros festivalis Pauliui Iliui.

Lietuvos jaukiausi man – Supynės, STRCamp.  Užsienio – tas pats Unsound, dar labai norėčiau į CTM Berlyne, Grauzone Amsterdame, Denovali Swingfest, Incubate Tilburge, Atonal Berlyne. Šiaip ne mažiau norėtųsi ir tiesiog užklysti į tokias legendines vietas kaip Cafe Oto Londone ar Berghain Berlyne. Bet čia viskas gan nesunkiai įgyvendinama. O dideli ir masyvus užsienio vasaros open-air’ai jau kažkaip senokai nebeaktualūs ir neįdomūs. Per didelė koncentracija neadekvačių dalykų.

Klausimas pabaigai šventinis: Kalėdos, kurių visi taip laukia tau yra: “saulės sugrįžimo metas”, “religinė šventė”, “buvimo su artimiausiais žmonėmis kartu šventė”, “antra pagal dydį pjankė po naujako”, o gal tau tai bus dar viena darbo diena prie kokio nors teksto ar radijuje?

Kalėdos man – religinė šventė, buvimo su šeima, draugais šventė, savotiška nauja pradžia. Kaip ir minėjau, Kalėdos man – svarbi ir nuostabi šventė, vienos gražiausių metų dienų.

BLITZ:

1. Hipsteris ar metalistas?Na kažkaip neskirstau žmonių pagal tokias dvejotinas etiketes.
2. Anarchija žirmūnuose ar Redirected? Nemačiau nė vieno. Neseniai teko matyti Lošėją, tai visai nieko.
3. Išorinis grožis ar vidiniai turtai? Vidiniai turtai, bet ir išorinio grožio įtakos neatmetu.
4. Mistinis potyris ar siurrealistinis išgyvenimas? Nežinau, sunkiai apibrėžiami ir abstraktūs dalykai.
5. Muzika ar kinas? Jei apie interesų sritį, tai muzika, aišku. Bet apskritai tai negalėčiau lyginti šių dalykų.
6. Peteris Christophersonas ar Ianas Curtis? Du nesulyginami menininkai.
7. Mano Juodoji Sesuo ar Siela? Mano Juodoji Sesuo. Nes „Byra Byra Karoliukai“ yra vienas nuostabiausių kada nors išleistų lietuvišku albumų. Galėtų jį perleist vinilo formatu, nes po to sekusi MJS kūryba toli gražu nė iš tolo neprilygo šiam reikalui. Manau, tolesnis šios linijos vystymas būtų davęs geresnių rezultatų. Arba ne.
8. Motociklas ar mašina? Traukinys – jaučiu stiprią trauką slenkantiems pro kupė langą vaizdams.
9. Sushi Vilniuje ar Kebabas Berlyne? Kebabas Berlyne.
10. Mūza ar Muzika? Kad čia tas pats kaip ir iš dalies.  (šypsosi)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *