Praplėskime akiratį arba ką muzikos mylėtojui gali pasiūlyti Somalis

Berymant eilinį vakarą prie loptopo toptelėjo mintis besti pirštu į žemėlapį ir pasiknaisioti po tos šalies, ant kurios nuguls smiliaus pagalvėlė, muzikos lobynus. Taip likimas lėmė, kad pirmoji auka tapo Somalis. Lengvai suglumau. Vis tik valstybė, kuri yra visų ekonominių-socialinių reitingų antilyderis ir piratų Edenas, neatrodo svetinga muzikos ir kitų menų plėtrai. Tačiau iššūkį priimsim stoiškai ir pabandysime atrasti tą krislelį šviesos aptemusioje Somalio padangėje.

Savarankiškas Somalio, kaip valstybės, kelias prasidėjo 1960-aisias, tačiau kultūros apraiškos, su gilia šokių ir poezijos tradicija, plėtojosi dar prieš tai.  XX a. ketvirtajame dešimtmetyje ėmė augti susidomėjimas garsų pasauliu. Pasitelkdami ūdus (Artimųjų Rytų styginis muzikos instrumentas giminingas europietiškai liutniai), smuikus, akordionus ir kitus instrumentus vietos gyventojai nesivaržė ir ieškojo kelių saviraiškai. Ilgainiui susiformavo somalietiški stiliai kaip balwo ir heello, kuriems būdingas glaudus muzikos ir poezijos ryšys. Tekstai savo turinio ir formos įmantrybėmis neprilygsta mūsiškių bardų kūrybai. Tai dažniausiai vos kelios eilutės meilės tematika akomponuojant ūdui.  Balwo tėvu ir mama laikomas Abdi Sinimo, tačiau jo įrašų aptikti nepavyko, tad tenka pridėti kitą šio stiliaus pavyzdį.

Vėlesniaisiais metais iki dešimtojo dešimtmečio Somalyje vyravo tam tikras muzikinis sinkretizmas. Aktyviai domėtasi regionui būdingais garsais ir sąskambiais, bet tuo pat metu nevengta eksperimentuoti. Tradiciniai instrumentai tokie kaip nasaro (ritualinis būgnas), madhuube (kažkas panašaus į mbirą), fuugwo (trimito atitikmuo), shareero (liutnios atitikmuo), muufe (ragas) ir seese (vienąstygis smuikas) pamažu susimaišė su gitaromis, saksofonais, klavišais bei būgnais. Tokiu būdu tik Somalio regionui būdinga muzika išsiveržė iš tradicinio folkloro rėmų bei ėmė palaipsniui persipinti su arabų pasaulyje užgimusiu maqam, Rytų Afrikos taarab, bei tūlam vakariečiui geriau pažįstamais džiazu, funku, afrobeatu ar regiu.

Šiame laikmetyje bene didžiausią įtaką krašto dainiams turėjo savotiška all starų Somalio grupė  Waaberi. Tai muziką ir šokį derinęs kolektyvas, kurį kaip Nacionalinio Somalio teatro dalį, palaikė tuometinė valdžia. Waaberi ne tik koncertavo kitose Afrikos valstybėse, bet buvo nuvykę pasirodyti net į Kiniją. Šio kolektyvo gretose grojo ir šoko bene visi ano meto kiečiausi Somalio talentai. Tarp jų ir pirmoji somalietiško jazzo diva Maryam Mursal, kurios įrašus leidžia ne koks nors  Somalio „Pirates records“ leiblas, o paties melomanų numylėtinio Peterio Gabrielio  „Real World Records“.

9-asis dešimtmetis Somalyje, anot šios šalies muzikos istoriko Sanaag Samataliye, pasižymėjo ne tik ekonominiu stabilumu ir gana griežtu režimu, bet ir proveržiu muzikoje. Veiklą pradėjo tokie kolektyvai kaip Iftin, Waaberi Muqdisho ar Waaberi Hargeysa. Tačiau ryškiausi šlovės spinduliai nutvieskė sostinėje Mogadiše Maiklo Jacksono, Bob Marley bei Santana prisiklausiusių jaunuolių suburtą Dur-Dur Band.  Atlikdami funk, disco ir soul dvasios persmelktą muziką atlikėjai netruko atkreipti į save dėmesio.

Politinis klimatas Somalyje darėsi nepakeliamas. Nuolat augusi opozicija prezidento postą uzurpavusiam Siad Barre devinto-dešimto dešimtmečio sandūroje virto pilietiniu karu. Kova už išlikimą nustelbė kultūrą, kurią palaipsniui vis labiau ėmė dengti užmaršties šydas. Dur-Dur Band nebūdami užtikrinti dėl savo saugumo persikėlė į Etiopiją. Po 1990-ųjų kolektyvas dar spėjo sukalti pasaulio topuose karaliavusių Londonbeat šlagerio „I’ve Been Thinking About You“ koverį ir veiklą nutraukė. 2013 m.  perleidus senuosius grupės įrašus atgijo susidomėjimas Dur-Dur Band. Pasaulio melomanai liko apžavėti atradimu iš Juodojo žemyno. Net gi hipsterių užuovėja Pitchforkas review suraitė. Galiausiai 2014 m.  po ilgų metų tylos Mineapolio „The Cedar“ kultūros centre Dur-Dur Band surengė ekskliuzyvinį pasirodymą.

Pilietinis karas Somalyje su pertraukomis vyksta iki šiol. Čia kasdien į žmonių širdis smenga ne muzikos garsai, bet kulkų švinas.  Pasak S. Samataliye, nepaisant itin komplikuotos padėtis,  vėlesniaisiais metais galima apčiupti šiokių tokių muzikinio atgimimo užuomazgų: iškilo atlikėja Sahra Halgan bei grupės The Shego Band ir Walinja.  Itin sėkmingą karjerą užsuko hip-hopo koletyvas Waayaha Cusub. 2013 m. šios grupės narių iniciatyva Somalio sostinėje buvo surengtas pirmasis nuo pilietinio karo pradžios tarptautinis muzikos festivalis.  Tačiau dėl savo kūryboje akcentuojamų socialinių krašto negandų bei kritikos radikalaus islamo atžvilgiu, grupės nariai buvo priversti pasitraukti į Keniją, o 2014 metais pasiprašyti prieglobsčio Olandijoje, kur toliau tęsia savo kūrybinį darbą.

Vis tik bene ryškiausias Somalio žybtelėjimas pasaulio mastu sietinas su K’naan pseaudonimu. Tai Mogadiše gimęs bei vaikystės metus jame praleidęs jaunuolis, kurio vardas ir pavardė – Keinan Abdi Warsame. Būdamas 13 metų kartu su namiškiais persikėlė į JAV, pas Niujorke jau besidarbavusį tėvą, bet galiausiai keliai nuvedė į Kanadą.  Ten ir prasidėjo šio vaikinuko muzikinė karjera, kurioje būta bendrų projektų su tokiomis asmenybėmis kaip  Nelly Furtado ar Bob Marley sūnumi Damian Marley, britų pop rockeriais Keane. O lentynas K‘naan namuose puošia Mobo, Juno ir kitų muzikinių apdovanojimų prizai.

Turbūt daugelis gerai prisimena 2010 metų Pasaulio futbolo čempionatą Pietų Afrikos Respublikoje, kuomet kurtinantis vuvuzelų garsas per kiekvieną transliaciją leido pasijusti taip lyg būtum sukišęs galvą į bičių avylį, o ne žiūrėtum futbolą. Bet svarbiausia, kad to čempionato hitas „Wavin’ Flag“ yra būtent K‘naan kūrybos vaisius. Neabejoju, kad šio atlikėjo senelis Magool, be kitą ko grojęs Waaberi gretose, dabar pro debesų plyšį stebi savo anūką ir juo didžiuojasi!

Misija atrasti krislą šviesos chaoso žabangų pavergtame Somalyje įvykdyta!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *