Robotas abstrakcionistas hArt arba mėginimas sukurti „vizualios muzikos“ patirtį

Noras perteikti sinezteziją – kelių pojūčių atsiradimą vienu metu – gan įprastas tarp menus praktikuojančių žmonių. Vargu, ar kuris nors mūsų nėra matęs bent vieno pasirodymo, kai muzikantas improvizuoja prie pianino, o šalia įsitaisęs dailininkas piešia jo muzikos eskizą. Arba šokėjas kuria šokį. Arba (kam čia smulkintis?) šokėjas šoka, o dailininkas piešia.

Logiškas žingsnis tobulėjant technologijoms – į pasirodymą įtraukti robotą – gali kelti daug bauginančių klausimų apie kultūros vartojimą ar menininkų-genijų stoką, tačiau kol kas palikime juos ateičiai, ir tiesiog susipažinkime su  „hArt“ – robotu, kuris muzikinio pasirodymo metu ant drobės brėžia linijas, linkius, keičia spalvas, t.y.  piešia abstraktų paveikslą, perteikiantį kūrinio atlikimo akimirką.

Robotas juda atsižvelgdamas į sensorių siunčiamą informaciją apie klavišiniu instrumentu atliekamą melodiją ir apie aplinką (karštį, drėgmę, judesius, ryškumą). Rezultatas mažai skiriasi nuo daugumos skaitmeninių dizaino darbų, kur minimalizmas ir abstrakcionizmas tapęs norma.

Tad kol robotas dar pats nedalina atsakymų,  šiandien kult.lt puslapiuose svečiuojasi vienas iš jo kūrėjų – ekonomistas ir praktikuojantis pianistas Gianmarco Merlini, kuris šiuo metu intensyviai ruošiasi hArt pristatymui  „Maker Faire Rome“ renginyje, spalio 12-14 dienomis.

 Kokia pagrindinė „hArt“ projekto idėja ir kas paskatino jo imtis?

Bendri pomėgiai, kaip ir noras perteikti akimirkos grožį, paskatino mūsų komandą pabandyti sukurti „vizualią muziką“, kitaip tariant, pasiekti sinezteziją – vaizdo, garso bei kitų pojūčių jungtį. Norėdami į pasirodymą įtraukti ir aplinkos, kurioje grojama, charakteristikas, pradėjome ieškoti tam tinkamų technologijų.

Kiek žmonių dirba ties hArt projektu? Kokios jūsų atsakomybės?

Komandoje yra šeši žmonės. Visus vienija du bendri pomėgiai –  inovacijos bei abstrakcionizmas, tiek muzikoje, tiek dailėje. Dieviname Wassily Kandinskij, John Cage, Jackson Pollock, Paul Klee bei Piet Mondriaan.

Mėgstame dalintis idėjomis, tad mūsų indėliai į projektą neturi griežtų ribų. Aišku, kiekvienas kompetentingas skirtingose profesinėse srityse –  nuo robotikos iki muzikos, nuo projektų valdymo iki meninio dizaino.

Kaip gimė hArt pavadinimas?

Pats projekto pavadinimas – „hArt“ – sudarytas iš dviejų sąvokų – „hardware“ ir „art“. Kūrybos t.y. kūrėjo vaizduotės bei technologinio proceso derinys padeda pasiekti meno kūrinio „širdį“ (ang. „heart“). 

Kas jūsų projekte yra svarbiausia: kontekstas, t.y. aplinka, kurioje grojate, pasirodymas ar rezultatas – vizualus kūrinys?

Muzikantas, aplinka, taip pat kaip auditorija bei piešinių kūrimo procesas – visi yra vienodai svarbūs komponentai.

Kaip patys vertinate hArt robotą– ar tai „kūrėjas“ ar naujos kartos įrankis?

hArt nėra tiesiog naujas įrankis, tai –  nauja kūrybos patirtis. Ji mums ne mažiau svarbi nei rezultatas.   

Apie savo kūrybą esi pasakęs, kad „tavo meninės išraiškos tikslas yra kurti malonumo akimirkas  greitame ir sudėtingame amžiuje, kuriame nebėra vietos refleksijai”. Ar gali plačiau paaiškinti šią mintį?

Dabartį sociologas Zygmunt Bauman yra pavadinęs „takiaja modernybe”.  Technologijos greitai keičia žmonių įpročius, tad mums reikia išmokti juos valdyti, kad išnaudotume savo potencialą. Mano pasirinkta kūrybinė išraiška – neoklasikinė ir minimalistinė muzika – skirta padėti panerti į refleksiją ir jausmus, kurie padėtų trumpam sustoti, įsigilinti į save ir suprasti, kas padės tobulėti.

Kokie jūsų komandos ateities planai?

Pagrindinis mūsų planas yra ir toliau tobulinti projektą, daugiausiai dėmesio skiriant pasirodymams – šou ir muzikinei daliai. Norime išsiaiškinti, kokius jausmus bei įspūdžius sukeliame auditorijai, kad nuspręstume, kuria linkme judėti toliau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *