Somov su Jazzu sugalvojo mums norą

Somov su Jazzu… Jau kaip ir spėjo nusibosti? Prieš mėnesį į erdvę paleista akustinė jų dainos „Tyla“ versija buvo išjungta jau po trečdalio perklausos. Nuobodu, nebeidomu ir t.t. Nors prieš tai leisti albumai nebuvo vienas kito plagiatas – jie buvo ir geri, ir konceptualiai skirtingi (pirmasis buvo love songų rinkinys, antrasis – įvairialypis, platesnis, subtilesnis). Bet klausydamas „Tyla“ jaučiausi taip pat, kaip ir praleisdamas pastaruosius dueto gal tris koncertus. T.y. atsikasta Justės saldumo, atsikasta ir Leono aranžuotės „traškučių“.

Rodėsi, kad idealu būtų jei šis lyrinis duo arba ilgiau pailsintų mus, idant pasiilgtume. Arba jei nori būti įdomiais, gal griebiasi tada geriau kokio metalo? Tačiau…

Metalas dar gali ir palaukti. Somov’n’Jazzu šykart, kaip ir su “Score”, vėl nepabūgsta šokt vieton pavadinimu “kita bala” (tiesa “bala” čia atstoja žodžių junginį “muzikiniai vandenys”). “Score” (kurį aš kažkada aprašiau djscene.lt) buvo gilesnis, atmosferiškai subtilus ir savo apdainuojamomis temomis įdomesnis darbas nei debiutinis diskas, kai  “Updated” – ryškesnis savo melodijomis, pilnas hitų. Tai šis “singlas” duoda nusiteikimą, kad trečias albumas gali būti vėl kažkas idomu ir netgi kažkuria prasme lydinys anų albumų “pliusų”. Nes…

Melodija krentanti hitiškai į ausį visai kaip “Updated” lovesongų. Dainos aranžuotė lenkia “Score”, nes nėra tokia “gliūčinanti” ar tiksliau “pridusus”, o alsuoja gaivuma ir išlieka tiek subtili, tiek atmosferiška. Jaučiasi pastaruoju metu daugelio mėgstami synth-pop potėpiai ir netgi “The Prodigy” kažkuria prasme čia radau! (nuo 0:53 iki 1:03 eina palėtinti “Colours” garsiniai pasažai) Skamba, bent man, gaiviai ir nuteikiančiai.

Taigi pabaigai galima palinkėt kolektyvui eit teisingai minama vaga toliau. Laukti tapo įdomu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *