Spiralė „Labirintas“: užskaitytinas debiutas

Grupę „Spiralė“ ausimis pasigavau visiškai atsitiktinai. Tai buvo berods kažkuris iš „Charivari“ post-rock organizuojamų koncertų, o šie bičiukai buvo vyksmo apšildantieji. Trys, jauni, su juodais auskarais, barzdom, dideliais žandais – žodžiu nors ir ne seniokai, bet išvaizda išdavė jų rimtumo persmelktą vidų. O kai pradėjo grot… Sėdima pozicija netrukus tapo stovima, statiška – virto į judesio prisodrintą, o projektą – įsidėmėjau. Įstringančios melodijos, techniškumas ne pagal amžių, bei gaivališka energija – štai ką aš atsimenu iš to performanco.

Ir ką gi prieš gerą mėnesį vaikinukai ne vieną nudžiugino – išleido albumą. Prieš tai suklausius jų dar vieną koncertą, iš ties magėjo sužinot ką gi anie sukurps studijoje, ar jiems pavyks taip pat gerai, kaip, kad koncertuojant. Nes gyvai melodijos keičia viena kitą, tempas šokinėja nuo vieno takto prie kito, o ekspresija trykšta uždegančiu jaunatviškumu. Nors veiduose šypsenų nepamatysi, kaip ir šiaip aštriau reiškiamų emocijų, bet muzikos įrašas papasakos jums iš ties įvairių ir intriguojančių istorijų.

„Labirintas“ – toks albumo pavadinimas ir tokia pasirinkta tema. Surišta ji, turbūt nesuklysiu, teigdamas, kad su kokia nors konkoriežine liauka ar šiaip pilkąja smegenų žievele, kuri yra stimuliuojama… egzotikos apie kurią geriau tegu papasakoja jums šamanai. Paklausius darbą ir įsigilinus į kūrinių pavadinimus viena ką galima pasakyt, tai, kad vaikinai išgyvena taip vadinamą psichinę jaunystę. Filmo „Pi“ garsiniai monologų semplai, kūrinys su dedikacija „Carlos Castanedai“. „DmT“ – jei nežinot kas tai, pažiūrėję video klipą (aha, yra ir klipas!)  – sužinosit. Beigi tokie psichodeliniai perlai kaip tarybinis „Kin-Dza-Dza“ čia taipogi figūruoja. Žodžiu visa puokštė juodų rožių ir žydrų gvazdikų.

Muzika varijuoja nuo gitaros aštriai išreikšto ritmiškumo, kuriuos pagardina bosinės solo piruetais, iki – atvirkščiai – gali išgirst ir meistriškų elektrinės gitaros soliakų. Apskritai albumas iš pirmo karto susiklauso gal ir kiek sunkiai ar sausokai, bet su antra ar trečia perklausa, ausis apsipranta ir netyčiom netgi pagauni save linksint į taktą. Žinoma, norėtųsi kokio nors didesnio melodingumo, ar išreikšto atmosferiškumo, bet juk tai debiutas… Ir kaip debiutui – kult.lt uždeda lipšnų pliusą. Čia su avansu, kad nesustot, tobulėt ir džiugint dar galingesniais gyvais išstojimais, bei kas be ko naujais revuliucijas išprovokuojančiais įrašais.

O albumą galite nemokamai paklausyt tiesiog čia:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *