Tęsiasi Prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“ (5 filmų trumpos rekomendacijos)

Taigi tęsiame kelionę po kinematografines Prancūzų kino festivalio “Žiemos Ekranai” pasažuotes. Jūsų dėmesiui 5 juostos iš kurių tik viena buvo itin silpna, bet likusios 4 – tiesiog puikios (o iš tų keturių – netgi dvi – superinės).

Vandomo aikštė / Place Vendôme (1998)

Jei šis filmas būtų buvęs rodytas paskutinis šeštadienio popietę – kaip Dievą myliu, jo būčiau iki galo tikrai nežiūrėjęs, o išėjęs jam gal net neįpusėjus. Nesuprantu KAM iš vis kuriami tokio tipo filmai? Neaišku nei į ką jis orientuotas, nei koks jo žanras, kame visas kampas, o ką bekalbėti apie vystomą istoriją, garso takelį ar siužetines linijas. Visa tai čia taip nyku, išsivadėję ir be veido. Tai detektyvas, drama, melodrama ar dar kas? Garso takelio nerasta, įtampa jokia nevystoma, istorija kaipo tokia nei nuosekli, nei dramatiška, nei dar kokia kitokia. Na, vaidino ten Catherine Deneuve, bet kas iš to, kai neaišku vardan ko, kam ir apie ką viskas čia. Labai. Labai, labai blogai.

Įvertinimas: 2/10
Verdiktas: Na, manau, supratot, kad ir Jums nerekomenduoju gaišti 2 (dviejų!) valandų savo brangaus laiko.

PlaceVendome-Filmszene-121792

Atvira moteris Lulu / Lulu femme nue (2013)

Šį filmą pristatė jo režisierė su žodžiais „juosta gavosi itin gera“. Aš tik palinksėjau galva minkydamas mintyse frazę „na, blogiausia jau praeityje“ ir… BA-BAM! Kaip sakoma, per kančias į žvaigždes. „Atvira moteris Lulu“ – geriausia ką pavyko pamatyti šiemetiniame „ŽE“ festivalyje ir drąsiai. Nerealiai smagi komiška drama, kuri yra Tipinė Prancūziška, t.y. nestokojanti daugybės pačių žavingiausių charakterių; masės komiškų ir melodramiškų scenų; šiltų, jausmingų ir įsimintinų dialogų; gero kameros darbo, vaizdų, bei gražaus nuogo kūno. Tai juosta, kurią privalo pamatyti kiekvienas besižavintis prancūzišku lengvumu, trapumu bei elegancija (nors kietakaktis jaunas hipsteris (ar šiaip bohema) gali ir pasipiktint šiuo „per daug lengvo turinio filmu“).

Įvertinimas: 10/10
Verditkas: Tiesiog šiųmetis „ŽE“ festivalio favoritas pagal kult.lt.

Už gyvenimą / A la vie (2014)

Tai juosta – atvirutė. Vos pradėjus žiūrėti ir pamačius Aušvico koncentracijos stovyklos vaizdus, nosis pradėjo raukytis beraitydama 7 balus, tačiau labai greitai vaizdai nušvito, charakteriai išsigrynino, techninė juostos pusė pasirodė esanti nepriekaištinga ir viskas susiapvalino iki 8 balų. Atrodė taip ir liks, bet… Pabaiga juk tokia prancūziška. Netikėta, stipri ir jausminga. Tai filmas apie Berko paplūdimyje susitikusias 3 liūdno (ar kaip ir laimingo) likimo drauges, kurios pirmą kartą pamatė viena kitą po ilgų 15 metų, kuomet pavyko joms pabėgti iš Aušvico koncentracijos stovyklos. Jos daug šnekasi, dainuoja, viena kitą pastoviai pykdo, taikosi bei vėl erzina. Ir visa tai, kaip minėjau, yra nepriekaištingai įvilkta į giedrą 60-tųjų vasarą Berko paplūdimyje, kur valgomi ledai, elegantiškai rūkomos cigaretės, šokamas tvistas, nerūpestingai šokinėjama per bangas, ant batuto, bei naktimis verda rokenrolo vakarėliai.

Įvertinimas: 9/10
Verdiktas: Tiems kam patinka „Lulu“ tipo filmai, t.y. komiškos prancūziškos dramos, tiems būtina pamatyti ir šį šedevriuką.

Šiaurės stotis / Gare du Nord (2013)

Visai geras filmas, kurį režisavo moteris vardu Claire Simon, o pagrindinį vaidmenį atliko taipogi femme – Nicole Garcia. Visas veiksmas vyksta Paryžiaus taip vadinamoje Šiaurės stotyje, kur mezgasi likimai, pažintys, jausmai, paieškos ir meilės. Tai ir vyras ieškantis dingusios dukros, ir studentas renkantis apklausas savo studijų baigiamajam darbui, ir vaikigaliai nuolatos besitrinantys iš kampo į kampą, ir gaujos rengiančios protestus, ir jauna verslininkė laukianti svarbaus kliento. Filmo eigoje niekad nežinai kas bus po to, bei kuo gi jis baigsis. Bene esminis juostos minusas – trukmė, t.y. dvi valandos, ko pasėkoje filmas pasirodė per dėm ištęstas. Bet šiaip ar taip ši naratyvinė istorija – tikrai verta dėmesio.

Įvertinimas: 7/10
Verdiktas: rekomenduotina labiau įgudusiai akiai ir ausiai, nes tai nėra easy going filmas tiek istorijos, tiek pastatymo prasme.

Suzana / Suzanne (2013)

Tai rimta juosta, kuri pasakoja apie vienos merginos dramatišką gyvenimą. Kilusi iš varganos šeimos, pragyvenusi be mamos, o tik su nuolat į komandiruotes su fūra išvykstančiu tėvu ir rūpestinga seserimi, kurią ji be galo myli, galiausiai tampa nėščia nuo ne aišku ko. Pagimdo ir tęsia gyvenimą toliau. Tada į jos gyvenimo duris pasibeldžia gyvenimo meilė, kuri yra šiek tiek prie kriminalo. Jis jai pasiūlo bėgti kartu su juo ir ji tai padarius po metų… Atsiduria kalėjime. Teisme ji mato verkiantį tėvą, bet galiausiai išėjusi iš kalėjimo atsitiesia. Tik ar ilgam?

Įvertinimas: 8/10
Verdiktas: Rimtas filmas. Kas nori tokio, tie drąsiai eina į „Suzana“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *