Wave Gotik Treffen 2014: Muzika (2/3 dalis)

Iš viso festivalyje grojo apie 200 grupių, net 32-iose Leipcigo erdvėse. Kempingas buvo įsikūręs miesto pakrašty, už pusvalandžio kelio iki centrinės stoties. Kartais kelionė iki konkrečios vietos užtrukdavo apie kelias valandas, tačiau aš į tokias ilgas keliones nesileidau dėl kantrybės ir sveikatos stokos. Tramvajai dažniausiai pasitaikydavo be kondicionieriaus, tad tai buvo dar vienas varginantis dalykas. Beje, visas viešasis transportas WGT festivalininkams buvo nemokamas!

Iš viso aplankiau šešias muzikos erdves – gana optimalus skaičius. Kempinge esanti Agro arena buvo skirta populiariems atlikėjams, kaip tarkim EBM (buvo gana netikėta, kad penktadienį ten grojo ir Vitalic). Pasirodė ir atsikūrę legendiniai shoegeizeriai „Slowdive“, kurie man nepaliko jokio didesnio įspūdžio. Kalbant apie favoritus, tai visiškas netikėtumas buvo „Six Comm“ performansas, kuris sekė iškart po „Desiderii Marginis“ (šis feste buvo mano misija numeris vienas).

Lyginant „Six Comm“ su „Desiderii Marginis“ pirmieji buvo itin teatrališki, mušantys tris būgnus fone skambant iš nešiojamo kompiuterio paleistai muikai, o „Desiderii Marginis“ visą laiką buvo palinkęs virš kompiuterio, kartais pažaisdamas su tokiais egzotiškais instrumentais, kaip smičiaus brūžinimas į mušamūjų lėkštę ar putimas į „metalofoninę šlangelę“. Jo muzikos klausymasis nevyko labai sklandžiai, tačiau užmerkus akis pasirodymas skambėjo itin subtiliai ir, kaip tikėtasi, papuolė į vieną iš geriausių pasirodymų, išgirstų Treffene. Taigi buvo daug ambiento, kuris kartais skambėjo monotoniškai, tačiau stveriančiai, kabinančiai, išskraidinančiai (žodžiu, esmę pagavot).

Sugrįžtant prie „Six Comm“, galima pasakyti, kad tai buvo totali magija ausims ir akims. Iš pradžių į performansą  žiūrėjau skeptiškai, kai du vaikinai ir viena mergina mušdami tris būgnus tiesiog dainavo tik sau suprantamus tekstus. Tačiau vėliau prisijungė ir trimitas, ir gitara ir reikalas persiorientavo į tikrą rock’n’rollą. Neabejotina vakaro pasirodymų vinis. Manasis festivalio favoritas  – minėtasis „Desiderii Marginis“ buvo išklausytas lygiai pusvalandį, o taip įvyko dėl „First Time In WGT experience“. Bet nenoriu išsiplėsti apie tai, kiek kilometrų sukoriau, vis persėsdamas iš vieno tramvajaus į kitą, eidamas pėstute, ar vis klausinėdamas vietinių dėl krypties, kol radau itin jaukią kelių erdvių buveinę – „Kantine“, kurioje grojo pastarasis ir „Six Comm“.

Penktadienį Leipzigo Arenoje programą pavadinimu „Wagner reloeaded“ atlikusi „Apocalyptica“ didelio žavesio nepaliko, o ten keliavau būtent dėl to, kad pamatyčiau, kaip atrodys šis visas teatrališkasis šou. Aplankyti buvo ir smarkiai populiarėjantys „Kiss The Anus of a Black Cat“, tačiau ervdė buvo labai nejauki, ir teko ją palikti anksčiau laiko, ypač, kad ir muzika nesužavėjo. Žodžiu, ir daug nouneimų, kurie man asmeniškai nesukėlė ypatingo katarsio.

Pirmadienis praleistas itin ypatingoje erdvėje – ištaigingame Operos ir baleto teatre. Ten šokant baleto trupei, grojant simfoniniam orkestrui ir dainuojant chorui buvo atliktas klasikinis ir nemirtingasis W. A. Mozarto „Requiem“. Tai buvo neįtikėtinas renginys – visiškas katarsis ir palaima sielai. Dar dabar prisiminus vaikšto šiurpai. Moderni scenografija, nuostabi muzika, pribloškiantis šokis. Buvo tiesiog tobula, nepamirštama ir kruopščiai atlikta. Tai buvo paskutinis „Wave Gotik Treffen“ akordas. Ir oho koks!

Dar labai norėjau išgirsti dark ambient/industrialistus„Land:Fire“, tačiau toje venue būčiau lankęsis jau trečią kartą, todėl pamaniau, kad neverta. Ypač dėl to, kad jų live pasirodymas, matytas youtubėj, nesužavėjo, nes viso vaizdo įrašo metu du vyriokai tiesiog stovėjo prie kompiuterių ir nieko daugiau. Tad grįžta buvo į kempinge esančią „Agro“ areną pasiklausyti pagrindinių atlikėjų, kurie, kaip sako jaunimas, vyniojo gerą bytą. Tik tas bytas šiuo atveju ne koks techno, o tikras EBM. Na, ir žvelgiant iš toliau, gal ir nieko – labai šokiams tinkamas dalykas, epicentre peraugęs į gausų pogo.  Muzikos esmė tokia, kad vokalistas visada kažka bliaudamas žviegia, o trys vaikinai iš nešiojamų kompiuterių leidžia mp3škes. Visai kaip greito maisto restorane ar beždžioniukų diskotekoje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *