Vilniaus Dokumentinių Filmų Festivalis kvies į kelionę per viso pasaulio gyvenimus

Kartą per metus net ir nuošaliausias Indijos vietoves pasiekia kino stebuklas – miestelių aikštėse įsikuria keliaujantis kino teatras. Sukrapštę kelias smulkias monetas vaikai ir suaugusieji veržiasi užimti patogiausias vietas laikinais kino namais tapusiose palapinėse, tupiasi čia pat ant smėlio ir pabirusių akmenų. Jų kasdieninį gyvenimą fiksuojantis filmas „Kino keliautojai“ (rež.  Shirley Abraham, Amit Madheshiya, The […]

21-asis Kino Pavasaris: 5 filmų apžvalgos ir rekomendacijos

Per praeitą savaitgalį buvo peržiūrėta nei daug nei mažai – 10 Kino Pavasario juostų. Vienos man pasirodė kaip reta blogos, kitos – puikios. Žemiau esančiose apžvalgose stengiausi argumentuotai išdėstyti kaip, kas ir kodėl. Laukite apžvalgų tęsinio. Viskas dėl šou (2015 / Islandija, Jungtinė Karalystė / 77 min) Manau, rinkdami atidarymo filmą, Kino Pavasario komanda ryžosi avantiūrai. […]

Filmai po savaitgalio: „Ties riba į rytojų (3D)“, „Iksmenai: Praėjusios ateities dienos“, „Meškų žemė (3D)“

Po ilgo laikotarpio buvo apsilankyta kino teatre – turbūt pirmą kartą nuo „Kino Pavasario“. Juolab, kad ir tikrai neblogi filmai dabar yra rodomi, o iš jų vienas dar ir premjerinis. Tad leiskite pasidalinti rekomendacijomis. Ties riba į rytojų (3D) / Edge of Tomorrow (3D) Į šį filmą buvo eita be didesnių lūkesčių. Kadaise Tomas Cruise’as […]

Anton Corbijn: skersai išilgai / Anton Corbijn: Inside Out (2012)

„Inside Out“ tai režisierės Klaartje Quirijns tris metus filmuotas dokumentinis, biografinis filmas apie kultinį olandų fotografą, vaizdo klipų bei filmų režisierierių Antoną Corbijną. Kino juosta sujungia ne tik įvairias fotosesijas, filmavimus, susitikimus su garsiais žmonėmis, bet ir pačio Corbijno pasakojimus apie asmeninius išgyvenimus, šeimą, vaikystę, muziką, fotografiją ir t.t.

3 dokumentiniai filmai iš festivalio „VDFF‘12“

Dokumentika… Slidus reikalas. Mano akys, ausys ir dėmesys visad labiau linko ties meniniais dalykais, nes ten, neva, aštriau stimuliuojama siela, ten širdis garsiau uždainuoja. Tačiau kas šiuo atveju yra ta sielos giesmė ir meniški dalykai? Supratau, kad ribos čia visiškai jokios nėra po savaitgalio metu netikėtai aplankyto „Vilniaus Dokumentinių Filmų Festivalio“ ir jame pamatytų 3 juostų.

Kaip Mes Žaidėme Revoliuciją (2012, Lietuva)

Niekada nebuvau “Anties” fanu. Kad ir “Foje” grupę pradėjau klausyti tuomet, kai jie paskelbė, kad skirstosi, t.y. 1997-taisiais. Vietoj „Foje“ visada klausiau „SEL“, bet ir tai viešai (kiemo draugelių būryje), juos keikdavau, sakydamas, kad tai popsas. (AC/DC ir The Beatles – va čia tai jėga!) Bet „Sąjūdis“… Na, čia jau ne tai, kad fanas buvau, bet tuometinio pilypo mažoje širdyje tam reiškiniui liepsnojo neįprastai didelė meilė.