Trumpos Tarptautinio kino festivalio „Kino Pavasaris“ rekomendacijos Jūsų dėmesiui. Tradiciškai su subjektyviais įvertinamais, bei pagrįstais verdiktais. Tikėtina, kad pravers ne vienam šį savaitgalį. Šiuolaikiniai žvėrys / Wild Tales (2014, Argentina, Ispanija) Kol kas tai geriausias filmas kurį teko išvysti festivalyje „Kino Pavasaris“. Tai brutali, social-nihilistiniu juodoju humoru persmelkta drama susidedanti iš šešių atskirų etiudų / […]
Gal girdėjot, o gal ir ne, bet kovo viduryje, 14 mėnesio dieną, daugiafunkciniame ceche „Kablys“ jau trečius metus iš eilės siautė juodosios apeigos, kuriose polką trypė juodieji ožiai, užvadinimu „Armageddon Descends“. Trumpai pristatant šį renginį pasakytina, kad tai yra kone vienintelis Sostinėje gyvuojantis ciklas skirtas grynai black ir death metalui, ilgainiui, – ta prasme, jau […]
Jau nuo tada, kai išgirdau apie dar tik planuojamo „Speigo VI” datą, prisižadėjau sau jame dalyvauti visas tris dienas, nepraleisdama net edukacijos programų ir taip įgydama pilną teisę pateikti visapusę nuomonę apie šį vadinamos atšiaurios muzikos festivalį. Susiplanavau, bet spėkit, ar pavyko: dėl nenumatytų reikalų teko praleisti kamerinį penktadienio vakarą, kuriame žibėjo festivalio headliner’is Pierre Bastien ir […]
Taigi tęsiame kelionę po kinematografines Prancūzų kino festivalio “Žiemos Ekranai” pasažuotes. Jūsų dėmesiui 5 juostos iš kurių tik viena buvo itin silpna, bet likusios 4 – tiesiog puikios (o iš tų keturių – netgi dvi – superinės). Vandomo aikštė / Place Vendôme (1998) Jei šis filmas būtų buvęs rodytas paskutinis šeštadienio popietę – kaip Dievą […]
Prancūzija… Fatališkų, natūralių, elegantiškų bei rafinuotų moterų šalis. Kaip pavyzdžiui yra kokia Audrey Tautou. Ar Vanessa Paradis, ar Isabelle Adjani, ar Juliette Binoche… Be to ši šalis garsėja kaip gurmaniškų dalykėlių išradėja (ar puoselėtoja), t.y. šampanas, vynas, sūris, o ir galų gale šiaip visa virtuvė jos lūžta nuo delikatumo. Plius stiliaus elegancija, Paryžiaus meilumas, istorijos […]
Nors šiuolaikinės, modernios, eksperimentinės ir visokios panašios muzikos festivalis „Gaida“ jau praūžė prieš savaitę, bet jo įspūdžiai neapleidžia iki šiandien. Jau turėjote progos, sugerti Jorio spalvingus įspūdžius iš ten, tačiau jaučiu pareigą pateikti ir savuosius. Juolab, kad tie du mano aplankyti performancai (būtent, kad tai daugiau nei koncertai) buvo tie vieni iš trijų kertinių iš […]
Kad Anykščiuose kartą per metus vyksta itin tamsios elektronikos festivalis žinojau nuo seno, tačiau ten nuvažiuoti vis sukliudydavo daugybė dabar nebereikšmingų priežasčių. Kaskart renginio neaplankius, noras tai padaryti sustiprėdavo, tad po kelių metų įvyko lūžis – ir štai aš jau palengva riedu Ukmergės plentu, Anykščių link. Pažiūriu į Baranausko klėtelę, pasivažinėju rogutėmis, užkandu kavinėje „Erdvė“, […]
Gaida XXIV: I dalis Paskutinę spalio dieną, visų šventųjų išvakarėse, festivalio „Gaida“ organizatoriai klausytojus sukvietė į Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro namus – Vilniaus Kongresų rūmus. Jau pirmoje rašinio dalyje užsiminiau, kad labiausiai šio koncerto laukiau dėl amerikiečių kompozitoriaus Michael Gordono kūrinio „Pekino harmonija“. Juo koncertas, mano džiaugsmui, ir pradėtas. Kaip apibūdinti šį kūrinį? Tai švelniam […]
Kai Lietuvos namuose pakvimpa moliūgu, kai Dzūkijoj suliepsnoja Vėlinių laužai, kai Vilnelė neša auksinius klevo lapus, tuomet iš džiugesio dainuoja kultūringo ar bent tokiu apsimetančio jaunuolio širdis. Matot, visi šie brandaus rudens ženklai į ausį šnabžda, kad štai tuoj darsyk prasidės, o gal jau ir prasidėjo šiuolaikinės akademinės muzikos festivalis GAIDA. Dar sykį, nes šių […]
Pasikrovus energijos dozę iš „Rubatong“ teatrališko šou apėmė dvejopas jausmas. Atrodė, kad nieko daugiau net panašaus gero Vilniaus Jazzuose nebepamatysiu ar išgirsiu. Bet ir tuo pačiu sukilo azartas, kad vakariniam koncertui palikti, kaip skelbė pranešėjas – kertiniai pasirodymai bus bent kažkuo savo svoriu panašūs. Su Viačeslavu Ganelinu, kaip muzikantu ir kūrėju nebuvau susipažinęs, bet tam […]
Šeštadienis buvo visiškas rokenrolas! Pamenu, praeitamet kai žiūrėjau Afrikos trupių performancus mane jie neįtin nustebino, nors ir patiko. Bet kai lankausi Auros festivalyje jau virš 10 metų ir jau daug visko esu matęs, pamaniau, kad ir Meksika bus kažkas panašaus, t.y. žaidimas natūrfilosofiniais klausimais. Tačiau… Nieko panašaus! Nuo didingo grožio iki be galo šilto vyro […]
Jau ne viename flashbacke – tiek rašydamas djscene.lt portale, tiek kult.lt – kartojau, kad šiuolaikinis šokis yra VISKAS. Tai ir nereali, melomaniško selektyvumo muzika. Ir siurealistinis, spec. efektinis apšvietimas. Ir scenografinių sprendimų šizoidinis triumfas, ir atmosferos mistiškumo apogėjus. O šokis… Baletas, hip-hopas, Jacksonas, gatvės stilius, break-dance – na galima ten pasiimt (jei esi žingeidus) ko tik […]