Lietuva – geriausia šalis pasaulyje (2 dalis)

Ir tai paprasta įrodyti kaip 2×2=4, ar Dieviškosios dalelės egzistavimą. Tačiau apie viską nuo pradžių. Taip, mes gyvename gana sudėtingoje šalyje. Geografiškai esame Europos centras, tačiau tikrai nesijaučiame kaip Europos bambos. Mat iš dešiniojo šono mums plakasi tokie kaimynai kaip „Motina Rusija“, apačioj diktatoriška Baltarusija, nedraugiška Lenkija ir tik viršuje turime draugelius (ar tiksliau brolius) […]

Lietuvos dainų šventė 2014. I dalis: apie dainų šventę, jos priešistorę ir totalitarizmo purvus

Tuštuma, juoda tuštuma – tik tai kirbėjo mano galvoje mąstant apie tai, ką čia parašius apie 2014 m. Lietuvos dainų šventę. Tiek visko įvyko, tiek visko matyta, tokie įspūdžiai, o mūzos kaip neaplanko, taip neaplanko. „Kas čia per velnias, kad taip nesirašo?“ – dūmojau spoksodamas į tuščią ekraną. Matyt atsakomybės našta, galvoju dabar. Dainų šventė tai […]

Gira – šventas gėrimas (top-10)

Gira – nacionalinis Lietuvos gėrimas, kurio rašytiniai receptai pasirodė dar 16-tame amžiuje. Šio gėrimo šaknys siekia senąją Egipto civilizaciją, o išpuoselėjo jį vėliau slavų tautos.19-to amžiaus pabaigoje Rusijos sveikatos specialistai ligoninėse girą paskelbė būtinu patiekalu. Ir ne vien dėl to, kad Rusijoje ji velniškai mėgiama. Natūrali kaimiška gira rūgimo proceso metu išskiria galybę įvairių bakterijų, […]

Abromiškių bendruomenė: Žaliojo Velnio takais minint 1863 m. sukilimą

Man patinka Lietuva. O kam ji nepatinka? Bet dar labiau mane žavi jos plačiosios giminės, amžius menančios bendruomenės, kaimai kuriuose vienas apie kitą žino be visokių išmaniųjų, interneto ir pan. Šioje rašliavoje trumpai apžvelgsiu nuo Dzūkijos, prieš beveik 5 šimtmečius kilusią, Abromiškių bendruomenę. Apie jos istoriją pasakot plačiau neverta, nes ji pareikalaus pakankamai daug rašalo. […]

Luctus: „ne ideologija formuoja klausytoją ar muzikantą, o jis ją“

Pakalbinti idėjinį „Luctus“ vadą Simoną buvo mano sena užmačia ir simboliška, kad būtent jis yra pirmasis metalistas, su kuriuo renčiau pokalbį. Kalbėta buvo pusantros valandos, iš suplanuotų 19 klausimų išbraukiau 3, bet į jų vietą stojo papildomi ~10. Apie tai kas yra „Luctus“, apie tai, kad balandžio mėnesį jie išleidžia ilgai lauktą naują albumą, apie būsimus planus, viziją, ypatingai gausius koncertus užsienyje ir Silvio Berlusconi, bei „tikėjimą“ šėtonu, ir galų gale šiaip panas buvo labai draugiškai pabazarinta.

Kaip Mes Žaidėme Revoliuciją (2012, Lietuva)

Niekada nebuvau “Anties” fanu. Kad ir “Foje” grupę pradėjau klausyti tuomet, kai jie paskelbė, kad skirstosi, t.y. 1997-taisiais. Vietoj „Foje“ visada klausiau „SEL“, bet ir tai viešai (kiemo draugelių būryje), juos keikdavau, sakydamas, kad tai popsas. (AC/DC ir The Beatles – va čia tai jėga!) Bet „Sąjūdis“… Na, čia jau ne tai, kad fanas buvau, bet tuometinio pilypo mažoje širdyje tam reiškiniui liepsnojo neįprastai didelė meilė.