Iki kitų kartų, Positivus! Iki kitų metų!

Liepos 15-17 dienomis nuostabiame Latvijos kampelyje Salacgrivoje dešimtąjį kartą vyko didžiausias Baltijos šalyse open air‘as „Positivus“.  Per tiek laiko šias optimistiškas muzikines mini atostogas pasiūlęs festivalis tapo renginiu, į kurį masiškai plūsta ne vien latviai, čia pat už sienos įsikūrę estai, bet ir lietuviai, kuriems mūsų šalyje vis dar trūksta tokį žvaigždžių, vietinių „perliukų“ ir […]

Marko Plubenkos „Puzzleman“ Menų Spaustuvėje: be hardkoro – neapsieita

„Puzzleman“ – visai nieko albumas, nors ir neužkabino jis manęs taip kaip „be bajerių 101 palatoj“. Tačiau Markutis yra Markutis – labai jau intrigavo mane jo koncertas, kuriame žadėjo būti VISKO; ir pučiamųjų instrumentų, ir styginių, ir net dvi pritariančios vokalistės. Tad tą nesveikai šviesią bei gražią šeštadienio dieną prisiverčiau nusikeberioti į gūdžiąją Menų Spaustuvę. […]

Lietuviškos giesmės #5: Condor Avenue, Aja & Jovis, Markas Palubenka, Garbanotas Bosistas, Leaded by Two

Penki pastaruoju metu į eterį išėję Lietuvių atlikėjų kūriniai, kurie yra ir puikūs, ir gražūs, ir užvedantys, ir tuo pačiu užliūliuojantys. Tai ko reikia gražiam bei ilgam sekmadienio rytui. Condor Avenue „Let’s Take A Walk“ Fantastiškai gražus kūrinys. Tai labai neseniai, 2013-tais susiformavęs bandas iš Vilniaus, kurie groja indie rocką. Ir va toks indie man […]

Puikiam saulėtam rytui: Vasha Dai, M. Palubenka, Boyfriend, Corbie, Few Nolder

Tokio kokybiško „Lietuviškų giesmių“ kategorijos rinkinio dar senai neturėjau. Daug senai girdėtų atlikėjų, daug itin kokybiškų kūrinių, daug pasirinkimo kuo startuoti dieną. Ir neo-folk, ir minimal, ir acoustic, ir… Žodžiu vos ne kiekvienam pagal skonį. Seniau rašydavau, kad gal iš 5 kūrinių skaitytojas ras sau patinkantį. Šį kart konstatuoju, kad jei nesi gotas ar metalistas – turėtų nepalikt abejingo nei vienas kūrinys.

Kultišiausi 2012-tais: LIETUVIŠKI ALBUMAI

Šie metai, lyginant, tarkim su kad ir 2010-tais, kuomet išėjo tokie masterpiece kaip Vilkdujos, Somov‘n‘Jazzu, Orlovos diskai, yra gana skurdoki. Bent kur gi dėsies, kad ir kaip būtų. Vadovavausi proletarišku posūkiu „žiūrim ką turim“. ir… bent 2012-tųjų nugalėtojas aiškus prezidentės pareiškimai, o likusiuosius bandysiu sudėlioti pasitelkdamas griežtą kokybės antranką. Nors ir jos ten menkai prireiks… Žodžiu, pradedam.

„Karklė‘12“: didžiausias vasaros siurPrizas

„Mumiy Troll“, Andrius Mamontovas, Somov su Jazzu, „Lemon Joy“, Markas Palubenka – visi jie ir likę kiti buvo jau kultu šią vasarą betampančiame festivalyje „Karklė“. Renginys šis dar visiškai jaunas – pamenu, primą kartą į jį dėmesį atkreipiau pernai, kuomet jis buvo rengiamas viso labo antrą kartą, bet tą kart nugalėjo kitas pajūrio kurortas – „Satta Outside“.

Tebūnie Naktis 2012 Muziejaus Kiemelyje

Kaip minėjau feisbuke, Kultūrnamis dabar yra totalus futbolo čilautas. Apleisti koncertai, kinai, muzikiniai leidiniai, o jų vietą labai sėkmingai užėmė apvaliojo kamuolio meistrai, žongliruojantys juo žydruosiuose ekranuose. Bet viskas turi ribas. Nors futbolas dabar yra pats geriausias antidepresantas, ar net – gyvenimo prasmė, bet kaip pasakė vienas filosofas – „gyvenimas be muzikos būtų didelė klaida“.

Markas Palubenka „No Fun in 101“: rimtai, bet su bairiais

Kuomet išgirstu Marko Palubenkos virpantį balsą, lyriką dainuojančią jo gitarą, „Apple“ kompiuterio pagalba sugeneruotas electro-aranžuotes – nejučia pradedu nervingai trypčioti. Nežinau ar tas trypimas būna išprovokuotas ritmo ir ar ritmo ten ieškoti verta, bet žinau, kad kumštį tuo metu laikau minkydamas – su pykčiu. Agresija būna išreiškiama įsmigusiais nagais į veidą, o šypsena sukastus dantis pakeičia tik tuomet, kai Marko Palubenkos CD nustoja sukęsis.