Adventas: apie tai kas bene aiškiausiai pagrindžia pasaulio iracionalumą

Kas nutinka baigus žemišką būtį, jos egzistenciją? Ta prasme, kai iškeliausime anapus, į kitą upės pusę, tiesiog mirsime. Amžinasis egzistencinis klausimas, kaip ir tai ar Dievas yra? Kiek Jis visagalis ir kaip su ta ar skaistykla, ar reinkarnacija, ar pan.? O gal mes esame tiesiog už virvelių kažkieno tampomos marionetės? Apie tai trumpi ir kiek paviršutiniški pasvarstymai – tekste žemiau.

Žmogus, su religijų sukurtais Dievo archetipais, teigia kad Dievas – visagalis. Platonas gi išsireiškė, kad nėra tamsos, o yra tik šviesos nebuvimas. Budizmo filosofija sako, kad viskas yra iliuzija, kaip filme Matrica. Tačiau, bent pagal tą filmą, tai yra ne tokia paprasta, o skaudi tiesa.

Pasirinkimo metaforą, t.y. dvi piliules gavo vos keli išrinktieji tame filme, o ir po to Neo pamatė, kad ne Rojus laukia ištrūkus iš iliuzijos, o dar viena nesąmonė. Kiti gi ten net neturi galimybės rinktis ir toliau gyvena tame „in the cage you love, the home you also hate“ uždarame būties rato cikle.

Bet čia tik filmas (nepaisant to, kad vos ne bet kuris meno kūrinys yra tam tikra, (ne)tiesioginė, „tiesos“ refleksija). Dauguma tiki į tą mistikų metaforišką “lašelio susiliejimas su vandenynu” laimingą fizinės būties pabaigą po mirties. Tačiau vėl gi, pagal mistikų patirtis, dar žinoma, kad iki to – ir ar skaistykla, ir ar reinkarnacija, ir ar dar kas – tai metaforos mūsų laukiančių papildomų išbandymų, kelionėje iki Tos galutinės stotelės.

Gi neperseniausiai Elonas Muskas iškėlė labai įdomią, daugumai pasirodysiančią trenktą teoriją apie tai kas yra virš mūsų ar Anapus. Ir kaip mūsų būties tragizmo absurdiškumą pagrįsti, ką paprastai, bet be patoso mąstant, kur kas lengviau padaro jo hipotezė, nei tūkstantmečius menančios religijos.

Tad E. Muskas teigia, kad mūsų žemiška būtis – tai ateivių strateginio žaidimo laukas ir kad nėra Dievo su velniu; nėra iliuzijos ir iš jos nubudimo, kai pasineri į Nirvaną. Teorija, taip, iš piršto laužta, tačiau gana įtikima ir kodėl?

Nes jei Dievas būtų tas visagalis, kaip teigia bene visos religijos – juk seniai būtų nokautavęs velnią su blogiu. Bet mes plika akimi matome, savo esybe, išgyvenimais ir šiaip įvairiomis kančiomis jaučiame aiškiai, kad jam tai gana problematiškai sekasi. Kad žemiška būtis yra visiškai nesuprantama konstanta, kaip tuose Facebook memuose. Tad kame Dievas visagalis? – klausimas retorinis.

Pasaulyje ir yra dėl to tiek daug prieštaravimų, nepaaiškinamų ir neracionalių dalykų, protu nesuvokiamo žiaurumo, nesibaigiančių cikliškų karų, ekonominių krizių, įvairiausių epidemijų, gamtinių kataklizmų ir t.t. ir pan. Mes nepasimokome ir tai tik mūsų kaltė? Gal. Sakysite taip yra, nes nusisukome nuo Dievo? Tačiau Dievas, kaip visose religijose pabrėžiama, yra meilė ir trokšta tau Tik gero, nepaisant to ką padarei ir koks tu esi.

Ir Jis dėl to tikrai nesiekia tavęs auklėti, mokyti ar, tarkim, siūsti tau išbandymų. Iš to išplaukia išvestinė, kad tai tos kitos, tamsiosios pusės triukai, o mes tik esame įtikėję kankiniai, kad ne velnias čia su mumis blogai elgiasi, o priešingai – gerasis Dievas auklėja arba siunčia išbandymą, kurį išlaikę – būname apdovanoti.

Tad iš to ir neteisybės, žiaurumas, neadekvatus bukumas, šiaip protu nesuvokiamas pasaulio absurdiškumas, kai klausomiausiu planetos kūriniu tampa PSY „Gangman Style“, Oskarus laimi visokie „Vandens forma“ arba „Artistas“, Euroviziją po Salvadoro Sobralio ima ta trenkta storuliukė, o galingiausios pasaulio valstybės šturvalą perima tas klounas su juokinga šukuosena.

Tuo remiantis, bent aš gana lengvai esu įtikėjęs (žinoma, labai dalinai), būtent šia Elono Musko hipoteze, kurią beje, įvairūs meno objektai dažnai (ne)tiesiogiai reflektuoja, kaip, tarkim, Metallica su kūriniu “Master of Puppets”. Tačiau finale, visgi, visi sužinosime, kad ir tai nėra tiesa. Galutinė tiesa ar melas.

O šiaip, velniop tuos trenktus ateivius geimerius.


Vienas komentaras:

  1. Jei „Dievas būtų nokautavęs velnią su blogiu“, tai visi būtų įtikėję ir būtų gyvenimas rojuje, o ne Žemėje. Tikėjimas nereikalauja įrodymų, tai tik – ėjimas, paremtas Tėvų tradicija, keliu, kuris nužymėtas jų pastatytų didingų šventovių bokštais. Elono Musko hipoteze galima tikėti, bet vadovaujantis ja eiti nėra kur ir ji neturi pagrindo – tradicijos, mūsų Tėvai ją būtų pavadinę – zababonais.
    Pink Floyd muzika iliustruojanti pamąstymus,- labai tinkanti temai.


Parašykite komentarą