„SBS” koncertas „Alaus Namuose”: vakaras paskendęs žvakių, viskio ir rock’n’rolo sūkuryje

Metal / hard rock grupė „SBS“ yra ko gero viena labiausiai prieštaringai vertinamų grupių per visą LT sunkiosios muzikos scenos istoriją. Šiemet ji sulaukė įspūdingo „Kristaus amžiaus, bet yra vis dar nenukryžiuota“; pagaliau išleis ilgai lauktą naują albumą; ir galiausiai koncerte rodė, kad dar toli gražu nedezertyruoja. Tai man buvo pirma akistata gyvai su šiuo kolektyvu. Pletkų priklausyta apie bandą prieš tai galybė, forumuose apie Vitalį Kairiūkštį kuriamos „legendos“, tad nenueit į „Spicy Bits of Scandal“ grupės koncertą aną gūdų penktadienio vakarą tiesiog nebuvo jokių galimybių.

Atėjus į „Alaus Namus“ iš kart nustebino du vaizdeliai. Pirma – didžiosios salės scena buvo paruošta ne rocko koncertui, o krepšiniui (kabėjo projektorius, per kurį buvo rodomas kašis), antra – atsiskaityt už gėrimus galima buvo tik grynaisiais (kortele – perkant tik nemažiau nei už 20 lt). Tad pirmu atveju nėrėm į mažąją patalpėlę (už ypatingai simbolinę 6,66 ltl kainą) kur ir radome ieškotą veiksmą, o antru – ant alaus skolintasi iš sutiktos pažįstamos.

O ta maža patalpėlė… Oho – daug daug žvakių; itin blausus ir jaukumą kuriantis apšvietimas; „scenoje“ išdėlioti akustiniai instrumentai ir kėdės (ant kurių headlineriai vėliau sėdo). Bei rokenrolinė bačka (kaip ją pakrikštijau), ant kurios buvo raudona žvakė, vanduo ir pilnos taurės su viskiu. Vėluodami beveik valandą, pagaliau salytėje pasirodė vakaro kaltininkai. Susėdo jie aplink tą rokenrol bačką, stvėrė viskio taures į rankas ir surengė improvizuotą pokalbį su gerbėjais, kurį palaikyt padėjo raudoną peruką su ragiukais užsidėjus ant galvos „asistuojanti mergaitė“.

Tačiau pokalbių būta mažokai – visgi prigert chebra dar buvo nespėjus, tad nejauku ir kažkaiptais nepatogu, tai ta proga grupė gerbėjams turėjo staigmenų. Per projektorių buvo rodomi trumpi filmukai įvairiomis temomis; apie grupę, apie tai kaip buvo įrašinėjamas naujausias albumas, taipogi buvo galima pažiūrėt kaip „SBSai“ leisdavo įrašų metu savo laisvalaikį, bei buvo pristatyti albumo įrašymo sesijose dalyvavę kviestiniai užsienio instrumentalistai. Filmukai visai patiko, nes smagūs, sukarpyti su polėkiu, bei kaip minėjau ilgai netrunkantys.

Pasibaigus vienai romantiškai daliai, prasidėjo kita romantiškoji dalis – akustinis gyvo garso koncertas. Trumpas, kaip ir anie filmukai, nes nebuvo nei dviejų dalių (kas būdinga visiems gyvos muzikos klubams), o ir biso negirdėjau (gal dėl to, kad pabėgau į „Scanoramą“). Viso „SBS“ sugrojo 10 gabalų ir ant „scenos“ užtrūko iki valandos. Žinokit, netikėtai ir dėl to iš ties smagus ir netgi geras koncertas apturėtas. Vitalis Kairiūkštis kaip ir priklauso gyvai rock’n’rolo legendai atrodė ir elgėsi ant scenos būtent taip kaip tokiai personalijai ir priklauso, o įvairaus amžiaus / kontingento gerbėjai tik plazdeno rankomis ir trypė kojytėmis.

Baltos kelnės išdabintos juodomis kaukolėmis; gyvatės (ar tai krokodilo) odos tipo kaubojiški batai; plačių (maišus primenančių) rankovių elegantiški juodi marškiniai; bei auskarai, grandinėlės, kryžiai, žiedai – galima ir rašalo be aprašant pritrūkti. Kiti muzikantai – įvairaus amžiaus, bet savo užsivedimu ir profesionalumu – neiškrentantys iš bendro grupės vaizdo bei jo negadindami. Bestebint šou rodėsi, kad kiekvienas kaifuoja nuo to ką daro, ko pasėkoje koncerto atmosfera buvo kaip reikiant spicy.

Bosinė ir akustinė gitaros, mušamieji ir klavišiniai instrumentai – štai kas dar talkino ant pjedestalo prie mikrafo sėdėjusiam maestro. Nors kaip minėjau, forumuose prisiskaičiau galybę „ne itin rimtų“ komentarų apie Kairiūkščio personaliją, tačiau aš asmeniškai koncerte tą jo povyzą labiau užskaičiau, nei atmetinėjau. Vaikinas jis kresnas, praplikęs, suveltais plonais plaukais. Bei djavoliškos mimikos, kumyriška šypsenėlė ir rock star stoikė – tiesiog sukaustydavo dėmesį ir neleido abejoti kad yra kitaip, kad yra kažkaip ten priešingai. Vienu momentu apskritai buvo užėjęs toks jausmas, kad realiai aš čia ne vietinius “SBS” klausau, o netyčia iš UK atvariusius kokius “Rolling Stonesus”. Sakau, jei ir ne pure rock‘n‘roll, tai bent žiežirbų išvengta nebuvo.

Tad pabaigai pasakysiu tiek – niekad nepasiduokit kažkokiai išankstiniai nuostatai ir laimėsit. Apie „SBS“ buvau girdėjęs daug ar tikrų, ar pramanytų pašiepiančių dalykų, tačiau koncerte pamačiau, kad tai – šaunus, smagus ir darnus kolektyvas. Kuris dar be to alsuoja ta tokia old-school rock‘n‘roll dvasia, kuri visada mane vilko. Kairiūkštis save laiko gyva rock legenda, bet koncerte man pasirodė, kad jam tai smagiai tinka (jei bet kuris muzikantas netikėtų, kad jis yra maladiec – kas apskritai tada juo tikėtų?). Tad aš „SBSais“ patikėjau ir į kitą šių rocko dinozaurų koncertą eisiu po pažastimi pasikišęs naujausią jų albumą. Ant kurio reiks kažkaiptais, prasibrovus pro tą gausųjį gerbėjų ir groupių būrį, susišaudyti Vitalkos autografą!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *