Na, buk tai jūs nežinot kas yra per chuliganai “Golden Parazyth”, tad net vienu sakiniu – maladiec čiuvakai. Širdyje jie yra true bajeristai, atlapaširdžiai kaip Rusijos provincijoje ir nepabijokime šių epitetų – profesionalūs koncertmeisteriai, geros muzikos kūrėjai, maištaujantys menininkai. Nemėgstu trumpų interviu – toks skiriamasis Kultūrnamio bruožas. Tad paporinta buvo pusantros valandos ir 80% to […]
Šie metai, lyginant, tarkim su kad ir 2010-tais, kuomet išėjo tokie masterpiece kaip Vilkdujos, Somov‘n‘Jazzu, Orlovos diskai, yra gana skurdoki. Bent kur gi dėsies, kad ir kaip būtų. Vadovavausi proletarišku posūkiu “žiūrim ką turim”. ir… bent 2012-tųjų nugalėtojas aiškus prezidentės pareiškimai, o likusiuosius bandysiu sudėlioti pasitelkdamas griežtą kokybės antranką. Nors ir jos ten menkai prireiks… Žodžiu, pradedam.
“Na, kaifas tiesiog. Žiauriai geras darbas. Nėra nei vienos blankios dainos, o daug stiprumų. Yey!” – taip parašiau vienam forume, prieš kokias 3 savaites, kada pirmą kartą klausiau naujausią Golden Parazyth albumą „Long Way Home“.