Šiaip nesu blogas žmogus, – tik kartais spjaudausi liepsnojančia tulžimi, vaikštau vis paniuręs it lapkričio dangus, o delfi komentaruose kelinti metai ariu už TIESĄ, – todėl, matyt, per visą savo festivaliavimo karjerą nė karto nebuvo, kad grįžčiau iš festo ir sakyčiau „ot, gaidžio kokio būtą“. Nesvarbu su kokiais idiotais tekdavo susitikti, kokius speigus ir karščius […]
Klastinga gi toji vasara. Žiemą, kai už lango siaučia sniego sūkuriai, lauki jos ir svajoji apie žydrąją padangę, putlius it zefyrai kamuolinius debesis, bekraštes kamanėmis nusėtas kvepiančias pievas ir ežerų dovanojamą gaivą. Kai ateina pavasaris ir išsprogsta pirmieji medžių pumpurai, abstrakčios svajos apie vasarą pradeda įgauti jau kiek aiškesnį pavidalą: tai planai kur lėksi, ką […]