3 dokumentiniai filmai iš festivalio „VDFF‘12“

Dokumentika… Slidus reikalas. Mano akys, ausys ir dėmesys visad labiau linko ties meniniais dalykais, nes ten, neva, aštriau stimuliuojama siela, ten širdis garsiau uždainuoja. Tačiau kas šiuo atveju yra ta sielos giesmė ir meniški dalykai? Supratau, kad ribos čia visiškai jokios nėra po savaitgalio metu netikėtai aplankyto „Vilniaus Dokumentinių Filmų Festivalio“ ir jame pamatytų 3 juostų. Dokumentika yra lygiai toks pat meniškas, sialajautrus ir dėl to velniškai jaudinantis dalykas. Tad kol dar ne vėlu – rašau ką mačiau ir ką jaučiau. Šias juostas (ar į jas panašias) jūs dar turite galimybę išvysti šio savaitgalio metu, tad žymėkitės ir lankykite.

Montenegro / Montenegro (2011)

Į šį filmą ėjau su dvigubais lūkesčiais. Visų pirma laukiau iš jo pasakojimo apie spalvingų personažų itin savitą bei įdomų gyvenimą, jo kasdienybę ir nerutinišką rutiną. Tačiau iš kitos pusės buvo ir baimė, kad su pasirinkimu galima nusvilti pirštus, nes filmas bus per daug sausas tiek operatoriaus, tiek montažisto darbu. Tokios nuostatos buvo gautos iš seniau matytų „Barzakh“ ir „Laimingi žmonės: metai taigoje“ filmų, kuriuose istorijos ir personažai buvo itin įdomūs, bet anksčiau pavardinti elementai gana stipriai, mano nuomone, juostose šlubavo. To pasėkoje filmai susižiūrėjo gana kasdieniškai, sausokai ir neužkabinant jautrių stygų. Tačiau štai čia, šeštadienį k/t „Pasakoje“, mane ta „ai dokumentika“ ir nuokautavo – „Montenegro“ sužiūrėjau kaip kokį super meninį filmą, ir širdis plyšojo, ne tas žodis „dainavo“. Operatoriaus darbas – fantastinis, technika – aukštumoje, montažas – superinis. O istorija – nebepasakoju, o tiesiog parašau kur ir kada šį filmuką jūs dar turite galimybę pamatyti: Rugsėjo 30 diena, sekmadienis, 16:50, k/t „Skalvija“. Skanaus iš anksto!

 

Kur Skraido Konkordai / Where the Condors Fly (2012)

Gavęs ant tiek saldų katarsį su Robinzonu Montenegro šeštadienį, sekmadienį tiesiog pabėgau iš namų į dokumentiką. Šį kart “Skalvija”, net du filmai, o pirmasis – dar ir visiškai aklai imtas. Kuomet prie kasos paklausiau idiotiško klausimo “kaip šitas? neblogas?” tai šalia manęs bilietus pirkusi moteriškė greičiau už kasininkę atsakė “geras, geras šitas, nes režisierius filmo geras”. Как отказать? Niekaip. Perku bilietą apie kažkokio režisieriaus, kažkokius konkordus ir gaunu… poeizjos, lyrikos, intymumo, žmogiškumo, nuoširdumo, unikalumo dozę. Filme pasakojama apie vieną įdomiausių Rusijos dokumentinių filmų režisierių Viktorą Kosakovskį ir jo naujausio filmo kūrybinius užkulisius, tai kaip jis kuria tą filmą. Atrodo kas čia jau tokio įdomaus ar dainingo? O jūs va imkit ir nueikit į bent vieną Kosakovskio filmą – štai nuoroda – ir patys pamatysit. Aišku gaila, kad aprašomosios juostos jau neberodys, nes tai odė asmenybės asmenybei. V. Kosakovskis parodomas kaip žiauriai jautrus (gal net 3 kart jis verkia gamindamas filmą), nerealiai į darbą įsijautęs perfekcionistas (daugybė scenų apie tai kai, tarkim, nefilmuojama TIK dėl vienos netinkamos smlkmenos) ir šiaip tiesiog poetas (gausybė filosofinių minčių iš jo lūpų). Na, viskas, pakankamai pripasakojau, o programos nuorodą daviau, tai ko mes čia dar kalbame?

 

Ištakos: bitnikų ir „palūžusiosios kartos“ istorija / The Source: The Story of the Beats and the Beat Generation (1999)

Ne be reikalo į šį „super star“ filmą pirkau bilietą iš anksto. Taip, nesuklydote, sold out – nei vienos laisvos vietos salėje. O filme pasakojama apie tris muškietininkus, kurie yra žinomi kaip tokių bitnikų tėvai, tai – Allenas Ginsbergas, Jackas Kerouacas, bei Williamas S. Burroughsas. Jie kaip žinia – didūs rašytojai, iškilūs poetai ir prozininkai, bei filosofai. O kas yra Bitnikas turbūt nežino net tas kuris klausė V. Cojaus dainą pavadinimu “когда то ты был битником”. Tačiau, nepergyvenkit, filme ši savoka nupasakojama, apibūdinama ir paaiškinama visais aspektais (net, kad ir fonetiniu). Minėjau apie „super star“ filmą? Taigi, kad kas jame tik nepasirodo… Ir tokie žymūs psichodelikos profesoriai kaip Timothys Leary su Kenu Kesey, groja tokie kompozitoriai kaip Johnas Cage‘as ar Philip Glassas, eiliuoja Johny Deppas, Dennisas Hopperis, Johnas Turturo… Ir tai tik maža dalis, tai tik „geriausiai“ man pažystami. Kas smagiausia, jog filmo metu net nei karto nebuvo žvilgtelėta į telefoną ar pan., nes tiesiog nebuvo kada! Visiškas veiksmo filmas! Dinamika tiesiog ratilais nešiojo po informacijos ir kadrų srautą. Šį filmą pažiūįrėti galite dar šiandien, t.y.: penktadienis, Rugsėjo 28, 21:20 k/t “Skalvija”. Bet po jo, garantuoju, kad panorėsite pamatyt ir visus likusius. Negailėkit laiko.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *