KINO PAVASARIS 2017: 10 mini recenzijų

Praeitas mano savaitgalis buvo pašvęstas kinui ar, tiksliau, Kino Pavasariui. Daug (viso 10) skirtingų tiek žanrais, tiek lokacijomis, tiek pobūdžiu kino juostų buvo pamatyta. Vienos pasirodė prastos, nuobodžios ar tiesiog neįdomios, kitos privertė pamiršti alkį, ar atsiradusį troškulį. Jūsų dėmesiui – visų jų subjektyvios mini recenzijos.

RAUDONAS VĖŽLYS

Tai pilno metražo animacinis kūrinys, kurio įgyvendinimui pieštukus surėmė Prancūzijos, Belgijos ir Japonijos kūrėjai. Filme pasakojama apie į negyvenamą salą patekusį vyriškį, kaip jis iš jos bando ištrūkti, tačiau kas kart nesėkmingai, nes jo sumanymą vis užkerta… Mistiškasis raudonas vėžlys. Nors filmas buvo žiūrėtas su dar neišvargintomis akimis ir galva, tačiau vartojosi sunkiai. Tiesiog buvo pasigesta jame vystomos pagrindinės minties, kurios rodėsi nėra, ar kalbant paprastai, neaišku ką juostos kūrėjai savo darbu norėjo išreikšti.

Įvertinimas: 4/10
Verdiktas
: patiks nebent tiems, kurie negali gyventi be animacijos. Ji čia – graži.

KAIMO GYDYTOJAS

Rodėsi, kad po neryškaus „Raudonojo vėžlio“, prancūziška juosta su puikiuoju aktoriumi Françoisu Cluzet bus tikra atgaiva sielai penktadienio vakarą. Ir gavosi taip, kad pusė justos buvo su laukimu „į ką gi viskas išsivystys?“, o antra pusė – nuolatinis rangymasis kėdėje ir žiūrėjimas į išmanųjį telefoną. Filmas be absoliučiai jokių pakylimų ir nuosmukių, einantis viena siužetine horizontalia linija. Be to jame nėra anei kažkokios meilės linijos, anei ryškios dramos, anei elementaraus apogėjaus. Iš serijos – pažiūrėjau ir užmiršau.

Įvertinimas: 4/10
Verdiktas: manau, kad patiks tiems, kurie yra Françoiso Cluzet talento gerbėjai, ant kurio ši juosta ir laikosi.

MIMOZOS

Mano KP šeštadienis startavo jau 11 ryto su nuostabiaisiais Maroko kalnų landšaftais. Juostoje pasakojama apie tai kaip ne didelis karavanas, susidedantis iš keleto asmenų ir mulų, keliauja su užduotimi padėti merdinčiam šeichui pasiekti jo amžinojo atgulimo vietą, šalia savo palaidotų giminių ir artimiausių žmonių. Juosta visai smagiai susižiūri tuo, kad ją spalvina gražūs vaizdai, praturtina natūralūs ir nesumeluoti charakteriai, bei iškeliami tikėjimo, vilties ir pasišventimo klausimai.

Įvertinimas: 6/10
Verdiktas: juosta gana lėta, tačiau siužetas vystomas su nemenkais nuotykių ir netikėtumų elementais, kurie padaro šį kino kūrinį gana smagiai žiūrimą.

BET KOKIA KAINA

Po šios juostos tiesiogine to žodžio prasme ATSIGAVAU. Ant kiek gera ji! Viskas čia yra tiesiog nuostabu – įdomi istorija, nuolat besikeičiantis ir nuosekliai vystomas siužetas, rafinuotas garso takelis (kurį sukūrė pats Nick Cave!), raiškus kameros darbas, o kur dar aktorių nereali vaidyba (ypač Jeffo Bridgeso). Pasakojama filme apie tai kaip du visiškai skirtingi broliai – vienas blogiukas, kitas gerietis – susivienija bendram sumanymui ir apiplėšinėja mažųjų miestelių smulkiuosius bankus, idant išbristi iš slegiančių skolų. Juos pradeda vejotis Teksaso reindžerių duetas – ant pensijos slenksčio mindžikuojantis, minėto Jeffo Bridgeso herojus bei jaunesnis, indėniškos kilmės jo kolega, kurio pusėn nuolatos laidomi rasistiniai, bet nepiktybiniai, juokeliai. Daug dar galėčiau čia prirašyti, bet tiesiog nuoširdžiai parekomenduosiu jokiais būdais nepraleisti šio rafinuoto kino seanso.

Įvertinimas: 10/10
Verdiktas: tiesiog dar viena puiki ne komercinė JAV kino juosta.

https://www.youtube.com/watch?v=P7nbR3eVMo8

HEMA HEMA: PADAINUOK MAN, KOL LAUKIU

Mistiškumo, intravertiškumo, intymumo ir paslapties šydais nutapyta bendra Butano, Kinijos ir Hong Kongo kino produkcijos juosta. Itin savotiška, savita ir įdomi. Filme pasakojama apie tai kaip Butano džiunglėse vyksta slaptos, su griežčiausios priežiūros bei, svarbiausia, anonimiškumo principu paremtos, ritualinės linksmybės. Čia susirinkę „tusovčikai“ dar prieš patekdami į teritoriją, privalo užtikrinti savąjį ir kito asmens anonimiškumą, kurį saugo groteskiškos, niekada, net miego metu, nenusiimamos kaukės. Dar griežtai negalima palikti teritorijos, kurią saugo akylūs apsaugininkai. O toliau – daryk ką nori, ko pasėkoje, čia žmonės ir „dulkinasi“, ir geria alkoholį, ir kas be ko šoka.

Įvertinimas: 8/10
Verdiktas:
specifiška, originali ir unikali istorija, kurios kabliukai yra mistiškumas, rituališkumas bei tiesiog, viso filmo metu, nuolatos lydinti paslapties įtampa, ko pasėkoje juosta ir įtraukia.

ŠEIMYNIŠKAS GYVENIMAS

Visai smagi juosta, nors pusę filmo nuolatos neapleido pagrindinio aktoriaus, kaip charakterio, šioks toks nenatūralumas. Tai komedija apie tai kaip pas gimines (jauną šeimą) dėl bėdos atsikrausto giminaitis, kuris tiesiog neturi kur gyventi. Jį ta šeima priima ir palieka savo apartamentuose mėnesiui, gi jis ten pradeda visišką bardaką – įveda savo tvarką, perstato daiktus, netgi šlapinasi į gėles kiemelyje ir primelavęs vienai moteriai su ja užmezga seksu persmelktą romaną.

Įvertinimas: 7/10
Verdiktas: Smagi IN LATINO serijos juosta – pats tas atsipalaidavimui.

DU LOTERIJOS BILIETAI

O šita komedija, kaip tam išsireiškime – 10 balų. Rumuniška ir kaip priklauso Balkanams – trykšta temperamentu, išraiškingumu ir ne banaliu ar tiesmuku humoru. Buvo momentų per seansą, kuomet gal pirmą kartą gyvenime girdėjau, kaip absoliučiai visa salė juokiasi atvira gerkle! Juosta apie tai kaip trys bičiuliai sužino, kad laimėjo loterijoje, teisingai atspėję visus skaičius, kuriuos jie kartu ir sugalvojo, bei tam laimingajam bilietui pinigų susimetė. Tačiau problema viena –  du „marozai“ laiptinėje vienam iš herojų išplėšė piniginę su joje buvusiu bilietu. O toliau jau filme vyskta tikriausia detektyvinė drama su daugybe nuotykių, veiksmo ir, žinoma, itin juokingų situacijų.

Įvertinimas: 8/10
Verdiktas: Juosta pats tas gauti gerai nuotaikai gauti.

IŠLAISVINIMO DIENA

Babam! Kol kas geriausia festivalyje matyta kino juosta. Nesu LAIBACH fanas ir niekad nė iš tolo juo nebuvau, tačiau pasirodymas festivalyje „Mėnuo Juodaragis“ abejingu tikrai nepaliko. Kaip dokumentinio kino aršus gerbėjas, aplankęs ne vieną ir ne du kartus Vilniaus Dokumentinių Filmų Festivalį, galiu pasakyti, kad ši dokumentinė kino juosta sukalta pagal pačias geriausias šio žanro tradicijas. Turbūt žinote, kad joje pasakojama apie kultinės Slovėnų grupės LAIBACH beprecendentinį koncertą Šiaurės Korėjoje, sukėlusį tikriausią šaršalą visame pasaulyje. Be protiškai įdomi, turininga, supažindinanti su, kas įdomiausia, gana paprastais šiaurės korėjiečiais. Juosta padabinta socialinių, filosofinių, bendražmogiškų klausimų analizavimu, per Šiaurės Korėjos, kaip vakariečiams kreivos šalies, prizmę.

Įvertinimas: 10/10
Verdiktas: neiti tik tiems, kurie nemėgsta dokumentinio kino, nežino kas tokie yra LAIBACH ir šiaip kam muzika nėra kasdienė duona.

BĖGAM IŠ BERLYNO

Prieš eidamas į šią juostą, buvau nusiteikęs kiek skeptiškai, nes nesu Vokiško kino mėgėjas ir šiaip, rodėsi, kad apie paauglių kvailiones pasakojanti istorija bus ne itin man aktuali. Bet finale – vienas smagiausių pamatytų filmų iš šiemečio KP. Apie tai kaip vienas intravertas ir visų klasėje atstumtasis, susibičiuliauja su tokiu pat visiems nepatraukliu naujoku, kilusiu iš Rusijos. Šis gi pasirodo nepėsčias – pavagia mašiną (rusišką „džipą“ pavadinimu „Niva“) ir… geriausios vasaros atostogos prasideda. Ir įvairios situacijos, į kurias papuola veikėjai, žavios; ir sutikti kelyje personažai šarmingi; ir filmo finalas superinis. Juosta, beje, pastatyta pagal bestselerį pavadinimu „Čikas“.

Įvertinimas: 8/10
Verdiktas
: ne tiesiog eilinė smagi juosta, o kupina įvairiausių aktualijų, kurios nostalgiškai privers grįžti į paauglystės pirmus kartus.

DAINUOK MAN, SARAJEVAI!

Dar viena puiki dokumentinė juosta susijusi su muzika – tokių šiemečiame Kino Pavasaryje netrūksta. Ir ši – dramatiškumo kupina ir, bent man, aktualesnė nei „Išlaisvinimo diena“, nes juk pasakojama joje apie solinį Iron Maiden vokalisto Bruce’o Dickinsono koncertą! Kuris, ko gero, buvo dar dramatiškesnis, nei Slovėnų Š. Korėjoje. Mat vyko jis 1994-tais – tai laikas, kurio metu Bosnijoje siautėjo karas. Nors pradžia juostos, kurioje buvo pasakojama ne apie koncertą, o būtent apie patį karą, buvo gal kiek per daug ištęsta, bet tai – nesugadino filmo. Ir nors šis vyksmas galėtų laisvai pretenduoti į trilerio filmą, o jo herojai – medalių už herojiškumą, juostoje gausu gero humoro, smagių istorijų bei, kas be ko, gero, klasikinio heavy metalo.

Įvertinimas: 8/10
Verdiktas: subalansuota Iron Maiden gerbėjams, bet, tikėtina, patiks ir smagių istorijų filme besitikinčiam žiūrovui.


Žymos:,

SUSIJĘ:


4 komentarai:

  1. Būkite žmonės, jeigu jau pasivadinote Kultūrnamiu, rašykite lietuviškai be klaidų, skolinių ir svetimybių. Siaubas apima, skaitant.
    Dėkoju už recenzijas :))

    1. Eh… Ta klaidų epidemija. O kur jų kas nedaro? Dažnai būna tokios pastabos, bet ar jūs matėte, kad net didžiausiuose info portaluose kartais būna google.translate tekstai ir tiesiog su ne viena klaida? 🙂 Jau ne kartą tą tenka sakyti. O skoliniai ir svetimybės – Kultūrnamis nėra Kultūros Rūmai. “Kultūrnamis” yra sena, šleiva, apleista, nerenovuota svalka, kurioje vyksta ir kaimo šokiai ir avangardiniai koncai! 🙂

  2. Įdomūs pastebėjimai. Man, priešingai negu autoriui, filmas “Raudonas vėžlys” patiko ir taip atsitiko ne dėl gražios animacijos 🙂 “Raudonas vėžlys” tikrai nepatiks tiems, kurie tikisi kažko panašaus į populiariąją dinamišką amerikietišką animaciją. Filmo istorija nėra sudėtinga, o veiksmas vystomas lėtai. Tai – melancholiškas ir introspektyvus kūrinys. Fantastiniai elementai – tai tik simboliai, kurie padeda geriau parodyti žmogaus ir gamtos konfliktą ir/arba vienybę, gyvenimo laikinumą, artimų žmonių svarbą. Dramatiška istorija, kai svarbiau ne atskiros siužeto detalės, bet filmo sukeliami išgyvenimai.

    1. Mantai, ačiū už gražų komentarą. Taip, animacijos mažai žiūriu, ypač ne komercinės, o ir komercinės privengiu. Ko gero tai ir atsiliepė įspūdžiui apie filmą. Yra man kur pasitemt, vadinasi. 🙂


Parašykite komentarą