Metalo Festivalis „Armageddon Descends“: daug bleko, mažokai žmonių, nuostabus renginys

Paskutiniu „Jovarų“ gurkšniu nuplovęs cepelinų spirgus pajudėjau žemyn Stepono gatve „Kablio“ link. Šviečianti saulutė, patenkinti skrandžio poreikiai ir bare skambėjusi „Baliaus“ popuri – tiesiog tobulas šeštadienio vakaras. Tačiau smagiausia, kad šie kūniški malonumai tebuvo įžanga į vakarą karūnuojančią, kiekvienai juodesnei sielai mielą puotą. Į puotą, skirta Vilniaus ožių aukojimo gvardijai – ekstremaliosios muzikos festivalį „Armageddon Descends“.

Kojos pačios nešte nešė į veiksmo vietą, nes rimtesniame metalo koncerte buvo lankytasi išties senokai. Matyt, kokį vasario mėnesį. Nuo tos dienos buvo tų koncertų ir žvaigždučių atvežta, bet štai kada paskutinį kartą teko daugiau mažiau tikrame bleko koncerte pabuvoti – tikrai nepamenu.

Tad nenuostabu, kad vis dar pasikliaudamas kone praeito dešimtmečio patirtimi „kaip su tais koncais ant Tauro kalno būna“ į puotą madingai vėlavau. Ateini žmogus vos 40 minučių vėliau, o “Luctus” programa jau persiritusi į antrąją pusę. Kas čia, po velniais, Vokietija? Nežinantiems: šie Kauno black metal brigados atstovai, neseniai išleidę savo antrąjį pilnavertį albumą „Stotis“, gastroliavo Vokietijoje ir Beniliukso šalyse. Matyt, ten ir prisisėmė tų pragmatiškumo bei darbštumo klastų – a la laikas yra pinigai. Kur tai matyta! Liūdniausia, kad po gastrolių karšta it balta geležis grupė dar ir nusprendė sugroti pirma.

armageddon metal-29

Pagriebęs savąjį bokalą tamsaus HBH alelio pagaliau apsidairau po koncerto erdvę. Patinka man tas „Kablys“, nors tu ką. Rodos, atmestinai aptvarkyta buvusios rūbinės (?) patalpa su juodomis stalinistinėmis kolonomis ir baltomis odinėmis sofutėmis, tačiau vienodai gerai sueina tiek noizo ar hipsterių trikampių, tiek metalo koncertams. Bet tai kiek mažai žmonių! Taip, nors dalis žiūrovų didžiąją koncerto dalį praleido ant kablio laiptų, kur dabar įrengtas nepaprasto jaukumo lauko baras su puikiu vaizdu į Šopeno gatvę ir pravažiuojančius troleibusus, visgi kaip tokiam renginiui per mažai.

Ant tų laiptų prisėdę ir dūmojam, kad štai jaunų pacukų koncertuose nebematyt, kad pasitrauks senoji karta ir nebebus Vienibės. Sunkią širdį glosto su kiekvienu gurkšniu vis skanesnis alus. Iš tokių pesimistinių apmąstymų pažadina visus lauke besėdinčius juodvarnius gėdinantis patriarchas žila barzda: „Ko čia sėdit, eikit klausyt“. Nueinam, atiduodam pagarbą ir grįžtam atgalios.

armageddon metal-76

Kai pagalvoji, organizatoriai renginį itin vykusiai pavadino ne koncertu, o festivaliu. Lyg kokiame vasaros festivalyje per „Armageddon Descends“ ir jaučiaus. Pasiklausai muzikos, nueini į lauką, prisėdi, pasikalbi, grįžti atgalios – groja kita grupė. Jau labai smagu buvo po tokios ilgos žiemos sėdėti lauke ant laiptų ir it driežui mėgautis šiluma, užuot viduje kiurksojus.

Žinoma, kai scenoje grimasom gąsdina tūkstantį metų nematyti “Nahash”, tai tiesiog privalu eiti paklausyt ir paveizėt. Nors ypač ypatingos atmosferos šįkart nejusti, tačiau vien juos matyti yra smagu. „Išjunk priekines šviesas“ – per mikrofoną šaukia vokalistas apšvietėjui – negali nesižavėti grupės ryžtu skleisti tamsumas. Man gal tik to laptopo prie būgnininko nereikėjo. Juo, kaip supratau, karts nuo karto kokius semplus ar sintezatoriaus partiją paleisdavo. Tai turi savų minusų. Tačiau žmonės norėjo kuo tiksliau atkurti studijinius dainų variantus ir negali dėl to jų smerkti.

armageddon metal-85

Savotišku atradimu tapo lenkai “Medico Peste”. Nors koncerto metu bandžiau juos stebėti tiek nuo sofučių, tiek arčiau scenos, bet nepagavau jų skleidžiamų vibracijų ir išėjau laukan, ant laiptų. O dabar jų debiutinis albumas „x: Tremendum et Fascinatio“ jau kelinta diena sukasi ir dar tikrai suksis grotuve. Va, kaip kartais būna. Panašiai gavosi ir su krokuviečių tėvynainiais “Bestial Raids”. Tą šeštadienio vakarą jų skambesiui trūko riebios žemų dažnių masės, kuri džiugina ausis paskutiniame jų albume.

Tiek apie tuos pasirodymus ir būtų. Kokybiškai atgrojo visi kolektyvai, bet jokio stipresnio smūgio nebūta. Tačiau bendra renginio atmosfera su „Kablio“ laiptus nusėdusių negausiu juodvarnių pulku buvo tiesiog nuostabi: daug šypsenų, pokalbių, šiltas vakaras, išsiilgto bleko koncas. Ore galėjai justi tą sunkiai apčiuopiamą dvasią, kuri kad ir kaip būtų vadinama – geru vaibu, teigiamomis įkrovomis, pakilia morale ar tikrąja Vienibe – renginiams suteikia tos taip retai sutinkamos išskirtinės, neįkainojamos vertės ir palieka tik geriausius atsiminimus.

Dėkojam organizatoriams. Labai kietas plakatas. Stiprybės, ryžto ir lauksim kitų vakaruškų.


Žymos:, , , , , , , ,

SUSIJĘ:


8 komentarai:

  1. visi pacukai pinigus išleido Agalloch koncertui, tai šito organizatoriai galėjo pagalvoti apie tai prieš darydami koncertą, nes apie Agalloch buvo žinoma jau seniai.
    Antra, kaina. Į veteranų ir naujokų sporto varžybas iš viso už dyką įleidžia. o čia 40 Lt. Aišku, kaina greičiausiai ir išgelbėjo nuo visiško minuso.
    Reporto autoriau: išsitaisyk gramatines klaidas, nei grupės pavadinimo neišeina parašyti tinkamai, nei terminų.Beniliuksas jam mat… 🙂

  2. > „Išjunk priekines šviesas“

    Kaip supratau, priekines sviesos akino muzikantus ir jas paprase isjungt ne del “tamsos”, o del to, kad nebuvo galima matyt gitaru ;]

  3. Eina sau, kaip skauda metalinę širdį.. Nebuvau.. TIesą sakant, pacukam dar ir sesijos prasidėjo, kitiems praktikos įvairiausios. Laikas tad tikrai, ne iki galo apgalvotas, 🙂 Bet pati renginio idėja puiki, tad jei tik kitais metais gausim apturėt šį festivalį, pasitaškysim jau rimtai.


Parašykite komentarą