Armantas Gečiauskas (Arma Agharta): „Yra pasirodymų kuriuos sunkiai atsimenu, gal labiau vykusius Lietuvoj, turuojant po kultūrkes“

Armantas Gečiauskas, dar žinomas kaip Arma Agharta, yra vienas žymiausių Lietuvos pogrindžio veikėjų. Iki pandemijos jis daug keliavo performindamas. Tačiau, kas įdomiausia, pandemija jam nutiko laiku, t.y. kai jis nusprendė sulėtinti tempą ir keisti veiklą. Tad apie tai ir interviu buvo pakalbėta.

Apie jo naujausią užsiėmimą, pavadinimu www.tapekiosk.com, kuriuo jis platina kasetes. Apie buvusias keliones po pasaulį; jo kasečių kolekciją ir įdomiausius eksponatus; kiek jo asmenyje yra džiaugsmo ir kiek liūdesio; bei kurios šalies panos yra gražiausios.

Sveikas, Armantai. Kadaise, kai pirmą kartą ėmiau iš tavęs interviu, portalui djscene.lt, buvai noizeris po pseudonimu Bruzgynai. Tave savo sąmonėje tada pozicionavau, kaip paslaptingą personą – tada Facebook nebuvo ir visi undergrounderiai, man ir daugeliui kitiems, tokie rodėsi – it kokie marsiečiai. Kaip pats tu palygintum save tada su dabartiniu? Kaip palyginsi tuos laikus su nūdiena?

Labas, tai buvo gan seniai, turbūt daugiau nei 10 metų atgal, tai žinoma drąsiai galima teigti, jog dabar esu kitoks, būtų kažkas su manim blogai, jei būčiau likęs toks pats.

Nenoriu ieškoti skirtumų tarp to koks buvau ir esu, įdomiau atrasti sąsajas, pamatyti kitus besisklaidžiančius savęs aspektus. Nors keitėsi veiklos kryptis ir muzikinis skonis, vistiek galima sakyti likau ištikimas undergoundui, ir dar svarbu, kad entuziazmas neišblėso, tik perėjo į kitus dalykus. Tuomet labai norėjau daryti renginius, burtis koncertinėse erdvėse, vežti užseniečius muzikantus, megzti ryšius, leisti įrašus…

Dabar nebenoriu daryti renginių, nebenoriu ir performint realiai, bet noriu vystyt kasečių parduotuvės veiklą ir užsiimti leidyba bei gal dar dalintis sukaupta patirtim, informacija, muzika, ruošdamas radijo laidą.  Mano veikla visad buvo kaip tarpininko: pradedant renginių organizavimu, performinant ir iki to ką dabar darau. Reiškias viskas buvo ir yra taip, kaip ir turi būti. (šypsosi)

Štai jau ne vieneri metai esi garso meno performeris pseudonimu Arma Agharta. Kaip priimi šią pandemiją, kai tavo veikla buvo ir yra visai suvaržyta? Ar tie suvaržymai, gal paradoksaliai, atvėrė ir laisvių, tik grynai vidiniame tavo pasaulyje?

Tiesą sakant 2019 m. pabaigoje buvau pavargęs nuo pastovaus turavimo ir planavau 2020 m. gyvent kur kas ramiau, nebeturuot visai, ir kai atėjo ši situacija, tai nieko labai ir nepraradau. Keletas koncertu, festivalių buvo atšaukti, bet kažkaip labai nuo to neskaudėjo.

Tie suvaržymai privertė galvoti ką galiu nuveikti lokaliai ir kadangi pasimatė, jog su renginiais bus sudėtinga, o jau kuris laikas buvau įnykęs į audio kasečių pasaulį ir  po truputį vysčiau susijusią veiklą , tai nusprendžiau rimčiau prie to padirbėti. Tad pernai liepos mėn. atidariau internetinę audio / video kasečių parduotuvę Tapekiosk.com, kuri ir yra mano dabartinis „full time“ užsiėmimas.

Papasakok apie kasdienį save. YouTube interviu teigei, kad „kasdienis tu“ nesi itin džiaugsmingas, kuo ir kiti žmonės nustemba, pamatę tave prieš ar po pasirodymo.

Tai gan senas video, 2017 m., dabar jau taip nebešnekėčiau. Tuo metu buvo liūdna iš vidaus, dabar irgi, bet dėl kitų dalykų, labiau dėl išorinių… va tuoj bus renginių ir bus daug geriau. O šiaip vistiek viduj daugiau džiaugsmo, nes jaučiu, kad einu tinkame linkme.

Faktas, kad žiūrovams  yra du skirtingi aš: sceninis ir nesceninis. Tai normalu, scenoje reiškiasi mano vidinis vaikas ir vidinis šamanas. (šypsosi) Kasdienybėje aš normalus intravertiškas čiuvakas, kuris nori, kad būtų taika ir draugystė ir kad nebūtų dalbajobų. (šypsosi)

Be pasirodymų, kurie tave padaro laisvu, kur dar randi erdves, kurios leidžiančia pasiganyti tavo vidiniams demonams? Ar kitaip – kur dar išsilieji, išsikrauni ar pasikrauni?

Kad nerandu, tam reikia stebinčiųjų, bet šiaip gatvėj nerėksi, ir barsukams miške irgi nelabai, tai mėgstu mašinoj rėkt bevažiuojant. Kiti išsikrovimo būdai kol kas neaktyvuoti dėl tingėjimo, matyt…

Manau, žinai šią indėnų išmintį: žmogus gimsta su dviem mažais vilkais – juodu ir baltu, ir finale laimi tas vilkas, kurį labiausiai maitini. Lietuvos senolių išmintis teigia, kad norint būti laimingu reikia sutarti tiek su geruoju, tiek su bloguoju pradais. Tavo komentarai?

Sutinku su šia išmintimi ir manau, kad ja vadovaujuosi gyvenime. Norėčiau, kad finale laimėtų baltas vilkas, o kaip ten bus – pamatysim.

Papasakok dabar apie savo muzikines keliones. Su tokiomis žymėmis: karščiausia naktis, prasčiausia publika, egzotiškiausia lokacija, daug garso ir daug šviesų, neatsimenu nieko.

Karščiausios naktys tai turbūt buvo Indonezijoj be kondicionierių  arba Rusijoj kur žiemą šildymas beprotiškas… Ar tu kitą karštį turėjai minty? (šypsosi)

Prasčiausia publika… hmm, nežinau, kiekviena situacija vis kita ir žvaigždės skirtingai susidėlioja, todėl nenoriu skųstis, kad viena ar kita publika yra prasta, o gal aš pats prastas ir noriu kažko iš publikos, negaunu, ir tada kaltinu? Daug klausimų yra kodėl įvyksta taip, kaip įvyksta.

Egzotiškiausios koncertų lokacijos, jau esu kažkur minėjęs, kad buvo Indonezijos laukuose, laive Vokietijoj, picerijoj Amerikoj, bene mažiausiam bare San Paule Brazilijoj, kur telpa kokie max 4 žmonės, miesto parke Odesoj, šaukštų fabrike Latvijoj, universitete Kanadoj,  buvusio teatro sandėly Estijoj, garaže Grenlandijoj, šiltnamyje Austrijoje…

daug garso ir šviesų tai aišku buvo įvairiuose festivaliuose, kur vieni labiau įsiminė, kiti mažiau, visgi aš labiau mažų, intymių erdvių fanas, kur iki 100 žmonių. Ten geriausia turėti kontaktą su publika ir skleistis.

Yra pasirodymų kuriuos sunkiai atsimenu, gal labiau vykusius Lietuvoj turuojant po kultūrkes, kur jos panašios, nors šiaip žiūrėdamas į įvykusių performansų sąrašą, išnyra kadras ar jausmas apie bene kiekvieną įvykį.

Kur dar nesi buvęs, bet degi noru pabuvoti? Kur turi daugiausiai draugų ir kurioje vietoje žmonės buvo šilčiausi? Kurios šalies panos yra gražiausios?

Tai daug kur nesu buvęs, pasaulis didelis ir mažas (experimental bendruomenės prasme), bet visgi dabar jau ne apie performansus užsienyje svajoju, o šiaip apie naujų vietų pažinimą, apie muzikos įrašų paieškas ir pan.

Nors sakiau dar sau ir kitiems, kad po Rusiją dar norėčiau paturuot, čia iš keistos traukos šiai šaliai, na gal dar po Ameriką, nes ten nemažai smagių, įkvepiančių performerių yra… O gražiausios panos tai Brazilijoj. (šypsosi)

Už ką balsavai rinkimuose? Ar žiūrėsi Euroviziją? Ar buvai slidinėti šią žiemą?

Nebalsavau. Nežiūrėsu. Nebuvau.

Esi visokiausių keistenybių, garso prasme, kolekcionierius. Papasakok apie savo eksponatus – ką jie tau duoda, t.y. kažkokį katarsį meno ar išskirtinumo prasme? Kokio dydžio yra dabartinė tavo juostų kolekcija ir ką su ja darai ar ateityje darysi?

Kolekcionuoju undergroundinę muziką, didesnė dalis – kasetės formate.  Yra kažkiek retų, vienetinių arba labai mažo tiražo leidinių, kurie tiesiog asmeniškai brangūs.

Gan aktualu vėl tapo turėt daug muzikos fiziniam formate ir klausytis namie, bent kol koncertų nėra. Pamenu prieš porą metų, išvis muzikos namie neklausiau, tik gyvai koncertuose. Turiu sukaupęs kelis šimtus kasečių ir kelis šimtus CD’rų. Kai kurias retesnes kasetes mąstau skaitmenizuoti ir kelti į internetą laisvam klausymui.

Na, ir paskutinis klausimas. Tu šiemet išsikėlei tikslą pravesti 6 radijo laidų apie kasečių kultūros kultą. Pats netgi verslą (?) kuri su jomis, užsiiminėdamas distribucija ir pan. Tad pabaigai papasakok viską apie kasetes, radijo laidą ir savo Tapekioską!

Idėja kilo Gailei Griciūtei pasiūlius prisijungt prie planuojamo radijo projekto, kuriame  keletas žmonių darys savo laidas. Kadangi jau esu sukaupęs ir muzikos, ir kažkiek žinių, ir patirties kasečių pasaulyje, tai pamaniau gal metas apie tai koncentruotai pašnekėti bei pagroti išskirtinai tik kasetėse esančios muzikos. Pirmoji laida jau greitai – gegužės 5d., bus čia greičiausiai: https://radio.letmekoo.lt/ ir vadinsis „Kasečių kioskas“.

Tokiu pačiu, tik anglišku pavadinimu „Tapekiosk“ pernai liepą buvo atidaryta internetinė audio / video kasečių parduotuvė. Čia galima įsigyti įvairios muzikos kasetėse,  didelis pasirinkimas tuščių vintažinių kasečių įrašymui, be to dar siūlome nuomotis ar įsigyti kasetinį dekorą šventėms ar foto / video projektams.

Parduotuvė lietuvių ir anglų kalbomis, nemažai dirbu su užsienio rinka. Ten ir klientai ir tiekėjai, bet džiaugiuosi, kad ir Lietuvoje didėja domėjimasis šiuo formatu. Kasetė grįžo, kaip kažkada tai padarė vinilas. Tai patogus formatas tam, kas mėgsta materiją, kas pavargo nuo skaitmenos ir kam vinilas per brangu ar nepatogu.  Šiais laikais yra galimybė įsigyti aukštos klasės aparatūrą ir puikios kokybės kasečių komfortiškam klausymui.

BLITZ:

  1. Išorė ar vidus? Moters išorė, vyro vidus.
  2. E. Ostapenko ar A. Crowley? Žinoma, kad Maestro, r.i.p.
  3. XI20 ar garažas? XI20, daug atsiminimų ir neatsiminimų iš ten, o kas tas garažas? jis niekas palyginus su Skyle.
  4. Keliauti ar klajoti? Klajoti.
  5. Logika ar balius? Balius, nors nepamenu kada normaliai bebaliavojau.
  6. Tamsa ar šviesa? Abu, bet biški labiau šviesa.
  7. Malda ar išmalda? Malda.
  8. Kutenti ar juokauti? Juokauti, bet kutenti – patinkantis intymas. (šypsosi)
  9. Gėlės ar pinigai? Pinigai, už juos išeina gėlių.
  10. Naikinti ar kurti? Abu.

Žymos:,

SUSIJĘ:


Parašykite komentarą